Vienintelis toks Lietuvoje: Alytaus Lietuvybės centras – unikali erdvė vaikų integracijai sugrįžus į Lietuvą

Alytus

Alytaus miesto savivaldybės nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Alytaus miesto savivaldybė

Prieš aštuonerius metus Alytaus Likiškėlių progimnazijoje duris atvėrė Lietuvybės centras. Tai vienintelis toks centras Lietuvoje, skirtas iš užsienio grįžtančių vaikų integracijai. Per savaitę šiuo metu čia susiburia 24 iš svetur atvykę ar į Alytų iš užsienio sugrįžę gyventi moksleiviai. Centrą lanko vaikai iš Airijos, Ukrainos, Didžiosios Britanijos, Danijos ir Baltarusijos.

Čia taip pat apsilanko ir tie, kurie nori išmokti kalbėti lietuviškai ar patobulinti šios kalbos žinias bei tie, kuriems rūpi ir yra įdomi lietuvių kultūra ir tradicijos.
„Aš čia ateinu mokytis skaityti. Dar gaunu spalvinimo užduočių, kurios man padeda lengviau perprasti lietuvių kalbą“, – pasakoja dvylika metų Airijoje kartu su tėveliais gyvenusi ir prieš dvejus metus į Alytų atvykusi gyventi antrokė Austėja.

Mergaitei labai patinka Lietuvybės centras. Juo žavisi ir vos prasidėjus karui Ukrainoje kartu su tėveliais gyventi į Alytų iš Donbaso atvykęs šeštokas Olksandr Piliguz. „Lietuvybės centras man labai patinka. Turime labai gerą mokytoją. Ji labai gerai viską paaiškina“, – pasakoja berniukas.

Lietuvybės centrą taip pat lanko dvylika metų kartu su šeima Airijoje gyvenusi ir dabar jau antruosius metus Alytaus miestą prisijaukinti bandanti septintokė Samanta Sidaraitė. Tiek pat laiko užsienyje gyveno alytiškio ir ukrainietės šeimoje augantis septintokas Kael Malanavičius, o penktoje klasėje besimokantis Danielis Brazys gyventi į Alytų grįžo praėjusią vasarą. Prieš tai berniukas su šeima vienuolika metų gyveno Didžiojoje Britanijoje.

Sunkiausi buvo perprasti lietuvių kalbos gramatiką

Visi šie Lietuvybės centrą lankantys vaikai mokosi Alytaus Likiškėlių progimnazijoje.

„Pritapti mokykloje buvo sunku. Nepažinojau žmonių, neturėjau draugų“, – pirmąsias dienas naujoje mokykloje prisimena Samanta. O štai Austėja prie naujos mokyklos ir aplinkos priprato gana greitai – vos per keletą savaičių.

Kur kas sunkiau Austėjai buvo perprasti lietuvių kalbos taisykles. Pasak mergaitės, rašyti lietuviškai – sunku. „Sunku perprasti tas lietuvių kalbos gramatikos taisykles. Sudėtinga atskirti, kur lietuvių kalboje reikia rašyti minkštumo ženklą, o kur ne, o ir ištarti kai kuriuos žodžius – sudėtinga“, – prisipažįsta Austėja.
O štai ukrainiečiui Oleksandrui išmokti lietuvių kalbą nebuvo sunku. „Sunkiausia buvo perprasti linksnius. Lietuviškai kalbėti išmokau per dvejus metus“, – puikia lietuvių kalba stebina berniukas.

Vis tik kartais užsienio kalbos mokėjimas turi ir tam tikrų privalumų. „Namuose aš su broliu kalbuosi angliškai. Kalbėti šia kalba man yra lengviau. Be to, kai yra šalia mama, o su broliu tuo metu noriu pasidalinti kokia nors paslaptimi, kalbu angliškai, kad mama mūsų nesuprastų ir nesužinotų mūsų paslapčių“, – vaikiškas gudrybes atskleidžia Austėja.

Аlytuje kur kas geriau nei Londone

Vaikai Alytuje gyvena jau kelerius metus, tad per šį laiką spėjo pažinti miestą ir atrasti širdžiai mielų vietų.

„Man patinka Alytuje. Čia yra ką veikti, yra daug parkų, parduotuvių. Miestas nedidelis, saugus, tad čia galima daug kur pasivaikščioti. Graži gamta, yra ežerų“, – miesto privalumus įvardija Austėja. Mergaitei pritaria ir Danielis. Berniukas teigia, kad jam patinka po miestą važinėti dviračiu, juo vos atšilus orams Danielis keliauja prie Dailidžių ežerėlių pažvejoti.

Alytuje patinka ir Oleksandrui. Ukrainiečio teigimu, čia gyvena daug žmonių, kurie namuose turi augintinių. Kur kas geriau nei Londone, Alytuje jaučiasi ir Danielis. „Lietuviai malonūs žmonės. Be to, čia kur kas gražiau nei Londone“, – teigia berniukas.

Prakalbus apie šių Lietuvybės centrą lankančių vaikų ateities viziją, jų pozicijos išsiskiria.

Oleksandr dar nėra apsisprendęs, kur norėtų matyti savo ateitį. Galbūt ją sietų ne su gimtąja Ukraina ar Lietuva, o su Vokietija, nors išvykti iš Lietuvos jam būtų sunku ir tam yra svarbi priežastis. „Čia susiradau labai gerą draugą, kuris man yra brangus,“ – atvirauja Oleksandr.

Likti Lietuvoje norėtų Danielis. Jam patinka ši šalis ir gyventi kitur bent jau kol kas berniukas nenori.

„Gimtoji šalis žmogui yra brangi, nes jis čia gimė. Su gimtaisiais kraštais žmogui sunku atsisveikinti, nes čia gyvena jo artimieji, jis dažniausiai turi daug draugų“, – teigia Austėja, svajojanti apie futbolininkės karjerą ir kol kas nežinanti, kur jos sieks – Lietuvoje ar užsienyje.

Lietuvybės centras laukia Jūsų!

Tad jeigu ir Jūs kartu su vaikais sugrįžote iš užsienio gyventi į Alytų ir jiems taip pat kaip Samantai, Kael, Danieliui ar Austėjai reikia patobulinti lietuvių kalbos žinias ar išmokti šios kalbos kaip Oleksandr, kreipkitės į Lietuvybės centrą. Čia perprasti lietuvių kalbos subtilybes bei atrasti mūsų šalies kultūrą bei tradicijas jiems padės puikūs pedagogai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt