PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Gamta2025 m. Vasario 5 d. 11:30

Viena moderniausių Europoje ir vienintelė Lietuvoje kankorėžių aižykla: kaip miškininkai aižo kankorėžius?

Kaunas

VMU nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Pranešimas spaudai


342943

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai šiuo metu aktyviai vykdo vieną pirmųjų metų darbų – spygliuočių medžių kankorėžių rinkimą ir aižymą. Šis procesas vyksta vienintelėje Lietuvoje veikiančioje VMU Dubravos medelyno kankorėžių aižykloje, kurioje iš kankorėžių išgaunamos aukštos kokybės sėklos būsimų miškų atkūrimui bei įveisimui.

Į aižyklą kankorėžiai atvežami iš įvairiuose šalies regionuose esančių sėklinių plantacijų, genetinių draustinių ir sėklinių medynų. VMU prižiūri 174 sėklines plantacijas visoje Lietuvoje, kurios užima 856 ha plotą. Šiuo metu miškininkai renka ir aižo paprastosios pušies kankorėžius, kadangi kitoms medžių rūšims šiemet – ne derliaus metai. Gausiau pušys užderėjo ir kankorėžius intensyviai miškininkai šiuo metu renka Anykščių, Kretingos, Vainagių, Nemenčinės, Dubravos, Raudondvario bei Strošiūnų medelynuose. Nuo pušų ne tik renkami kankorėžiai – medžiai yra ir genimi, taip skatinant dažniau ir gausiau derėti. Genėjimo kokybę ir kankorėžių rinkimą palengvina bokštelis, kuris pasitelkiamas vykdant darbus.

„Šiuo metu esame surinkę apie 12 tonų pušies kankorėžių ir išaižę apie 84 kg sėklų. Vidutinė plantacijose surinktų kankorėžių sėklų išeiga nuo išaižyto kiekio yra 1,0-1,3 procento. Nors šie metai nėra labai derlingi, tikimės surinkti apie 15-20 tonų paprastosios pušies kankorėžių. Praėjusių metų pabaigoje pasipildėme beržo (282,85 kg) ir juodalksnio (438,92 kg), taip pat surinkta įvairių ornitochorinių krūmų, medžių sėklų. Kiekvienai sėklų siuntai Valstybinė miškų tarnyba atlieka kokybės tyrimus. Tiriamas sėklų daigumas, dygimo energija, vertinamas jų švarumas, gyvybingumas, taip pat – ar sėklos nebuvo pažeistos kenkėjų bei ligų”, – sako VMU Dubravos medelyno vadovas Vytautas Grunskis.

Į aižyklą atvežti kankorėžiai pirmiausiai yra išvalomi, atliekama svorio kontrolė. Sekantis etapas – džiovinimas, kurio metu atsidaro kankorėžių žvyneliai. Tuomet jie mechaniškai apdorojami specialiuose aižymo būgnuose, kuriuose sėklos atsiskiriamos nuo kankorėžio. Tai gana sudėtingas ir įdomus procesas, užtrunkantis nuo vienos iki dviejų dienų. Po to surinktoms sėkloms yra pašalinami sparneliai, jos išvalomos bei išdžiovinamos iki nustatyto drėgnumo, kad būtų tinkamos laikyti miško sėklų sandėlyje-šaldytuve. Čia sėklos laikomos optimaliomis sąlygomis, saugomos ne vienerius metus, kad išlaikytų savo daigumą, gyvybingumą ir kitas sėklai sudygti reikalingas savybes. Išaižyti kankorėžiai panaudojami biokurui, kuris moderniu automatiniu katilu apšildo aižyklos ir medelyno administracines patalpas.

Jei miško medžiai nederėtų keletą metų, sėklų rezervas sandėlyje-šaldytuve leidžia užtikrinti, kad VMU medelynai galės kasmet išauginti reikiamą sodmenų kiekį valstybiniams ir privatiems miškams įveisti bei atkurti. Sėklų rezerve, priklausomai nuo medžių rūšies, sėklų saugoma 2-10 metų į priekį. Iš viso VMU Dubravos medelyno sėklų saugykloje šiuo metu yra paruošta ir saugoma 429,55 kg beržo, 444,92 kg juodalksnio, 4 t 670,21 kg paprastosios eglės, 177,41 kg paprastosios pušies sėklų. Taip pat dalis VMU paruoštų sėklų keliauja ir į didžiausią pasaulyje Svalbardo sėklų saugyklą Norvegijoje, kurioje saugomos įvairiausių augalų sėklos, surinktos iš viso pasaulio genų banko. Šiemet Valstybinė miškų tarnyba į šią saugyklą išsiuntė VMU surinktas karpotojo beržo ir paprastosios pušies sėklas, kurių genotipai bus saugomi ateities kartoms.

Iš paruoštų sėklų VMU medelynai kasmet užaugina apie 50 mln. kokybiškų sodmenų, iš kurių apie 30 mln. panaudojama miškų urėdijos valdomiems miškams atkurti ir įveisti, o likusi dalis parduodama Lietuvos ar užsienio pirkėjams.

#KANKORĖŽIAI#MIŠKININKAI#SĖKLOS#SODINUKAI