Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Nuotraukoje: G. Domarkas
Žydrūnas PilitauskasŠaltinis: Etaplius.lt
Į redakciją paskambinusi plungiškė klausė, kas prie daugiabučių namų privalo nupjauti žolę? A. Jucio skersgatvyje gyvenanti moteris pasakojo, kad kiemas tarp A. Jucio g. 18 ir A. Jucio skg. 2 namų yra apžėlęs žole. Ji šiemet nė karto dar nepjauta ir jau siekia juosmenį. „Juokingai graudu žiūrėti į viduryje miesto siūbuojančią aukštą žolę, nuo pavasario dar nė karto nepjautą. Nuo alinančio birželio karščio ji pageltusi ir palinkusi, tačiau kokia ji būtų užaugusi, jei lietus būtų dažniau lijęs?
Atrodo tikrai nekaip. Be to, čia ir erkių, ir kitokių gyvių knibždėte knibžda. Prasimynę takelį, per nešienautą pievą vaikšto vietiniai gyventojai ir jų aplankyti atvykę svečiai. Būtų įdomu sužinoti, kas privalo pasirūpinti šia visų užmiršta teritorija“, – klausė plungiškė.
Bandėme išsiaiškinti, kas neatlieka savo darbo – nenupjauna žolės? Visų pirmiausia to paklausėme naujojo „Plungės būsto“ direktoriaus Audriaus Šapalo. Juk jo vadovaujama įstaiga administruoja gyvenamuosius namus, yra atsakinga už daugumą Plungėje esančių daugiabučių teritorijų tvarkymą ir priežiūrą. Be to, daugelis plungiškių šiai įstaigai moka mokesčius ir nori, kad jų pinigai nenueitų vėjais, o būtų panaudoti pagal paskirtį.
Direktorius A. Šapalas noriai parodė A. Jucio gatvės ir skersgatvio daugiabučių namų planus, brėžinius, pagal kuriuos „Plungės būstas“ prižiūri ir tvarko gyvenamųjų daugiabučių namų teritorijas. Pasirodo, šis apleistas kampelis jo vadovaujamai įstaigai nepriklauso… Esą jie apsitvarko ten, kur reikia, ir nekvaršina sau galvos dėl svetimų bėdų. Ir išties – maži ruoželiai, einantys palei minėtus namus, skuste nuskusti ir atrodo nepriekaištingai. Tačiau, žengę porą žingsnių per gatvę, atsiduriame žolės jūroje, kurioje knibždėte knibžda visokiausių gyvių, keliančių pavojų ne vieno sveikatai. Be to, ir vaizdelis nekoks.
Einant šaligatviu ar važiuojant gatve, matosi palei namus nupjauti siauri ruoželiai (jie priklauso „Plungės būstui“), už poros žingsnių – pageltusi nuo karščio nenupjauta žolė (šeimininkai dar nežinomi). Toks vaizdas tikrai nepuošia miesto.
Kadangi „Plungės būstui“ čia tvarkytis nepriklauso, toliau ieškojome minėto kiemo šeimininkų. Paklausėme apie tai Plungės miesto seniūno Gintaro Domarko. Seniūnas nieko konkretaus į klausimą, kas privalo nupjauti minėtame kieme žolę, atsakyti negalėjo. „Tiksliai pasakyti negaliu, bet ši teritorija, atrodo, nepriklauso seniūnijai. Matyt, neseniai susikūrusi A. Jucio g. 18 namo bendrija yra apsileidusi ir nesitvarko savo kiemo, nenusišienauja žolės“, – sakė seniūnas ir žadėjo pasitikslinti, kas išties privalo apsitvarkyti šioje apleistoje teritorijoje.
Kaltininkų toliau nebeieškojome. Taip ir liko neaišku, kas vis dėlto yra šios vidury miesto esančios nenušienautos teritorijos šeimininkai, atsakingi už kiemo švarą ir tvarką.
Ne vienas esame girdėję, kad visoje šalyje jau prieš gerą dešimtmetį buvo kalbama, jog daugiabučių namų kiemus turi prižiūrėti patys daugiabučių namų gyventojai, juk jie naudojasi šiais sklypais, todėl ir šiukšles išsikuopti, ir žolę nusišienauti turi patys. Nuo sovietmečio galiojanti „kolchozinė“ tvarka, pagal kurią daugiabučių kiemai buvo šienaujami ir kuopiami už mokesčių mokėtojų pinigus, ypač piktino privačių namų gyventojus. Kodėl privataus namo gyventojas savo namo aplinką turi susitvarkyti pats, o už jo sumokėtus mokesčius šienaujami daugiabučių kiemai, kuriais jis nesinaudoja?
Šiuo metu daugelyje Lietuvos miestų, pavyzdžiui, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, įsigaliojusi kitokia tvarka. Čia daugiabučių namų gyventojai jau yra pripažinti savo kiemų šeimininkais, o šeimininkas turi ne tik daugiau teisių savo kieme, bet ir pareigų. Šių miestų daugiabučių namų gyventojus naujoji tvarka įpareigoja teritoriją šienauti ne rečiau kaip 4 kartus per metus, o apsikuopti šiukšles – ne rečiau kaip dukart per savaitę.
Gal reikėtų imti pavyzdį iš kitų miestų ir pagaliau pradėti tvarkytis patiems, nelaukiant, kol kas nors ateis ir viską sutvarkys. Nejaugi gyventojams patinka gyventi šiukšlynuose ir leisti vaikams žaisti nenušienautose daugiabučių kiemų teritorijose, kur jų tyko kraujasiurbės erkės ir kiti parazitai. Paėmus pavyzdį iš kitų miestų ir įsivedus naują tvarką, galbūt kas nors pasikeistų.
Be to, nevaleikas reikėtų bausti. Ar daugiabučių teritorijos tvarkomos tinkamai, galėtų tikrinti atsakingi seniūnijos darbuotojai, o jei aplinka nesutvarkyta, žolė nenupjauta, šiukšlės nesušluotos, piniginėmis baudomis reikėtų bausti atsakingus asmenis.
Tuose daugiabučiuose namuose, kurie yra įkūrę bendrijas, už netinkamai tvarkomą teritoriją turėtų būti baudžiami bendrijų pirmininkai, o už daugiabučių namų, kuriais rūpinasi administruojanti įmonė, apsileidimą būtų baudžiami šios įmonės atsakingi darbuotojai.
Dabar neaišku, kas kur privalo apsikuopti. Išeitų taip, kad minėtu atveju viename kieme šeimininkauja net trys šeimininkai: vienas plotelis priklauso „Plungės būstui“, kitas – galbūt miesto seniūnijai, o trečias – tikriausiai namo bendrijai?
Rezultatas vis tiek tas pats – įpusėjus vasarai, žolė dar nešienauta.