Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Krašto apsaugos ministerija / KAM nuotr.
BNSŠaltinis: BNS
Taip jis kalbėjo ketvirtadienį dalyvaudamas ES gynybos ministrų susitikime Lenkijoje, kuriame buvo aptartos galimos saugumo garantijos Ukrainai, valstybių planai toliau didinti paramą Ukrainai, greitinti jos karių apmokymą ir apginklavimą.
„Krašto apsaugos viceministras pabrėžė, kad ES neatidėliotinai turi ieškoti būdų patenkinti ir kitus kritinius Ukrainos poreikius, tokius kaip oro gynyba, dronų pajėgumai, brigadų rengimas. Lietuva pasiūlė nustatyti aiškius karinės paramos Ukrainai tikslus su konkrečiais terminais, taip didinant atskaitomybę už įsipareigojimų Ukrainai įgyvendinimą“, – rašoma KAM pranešime.
Bendrijos ministrų susitikime taip pat dalyvavo Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Radmila Šekerinska.
K. Aleksa paragino šalis ir ES institucijas toliau didinanti karinę paramą Ukrainai.
Lietuvos karinė pagalba Ukrainai sudarys apie 0,3 proc. BVP, Vilnius palaiko iniciatyvą nupirkti ir kuo skubiau pateikti 2 mln. vienetų 155 amunicijos – šiais metais Lietuva skyrė 13 mln. eurų amunicijos iniciatyvai.
ES gynybos ministrų susitikime taip pat aptartos Europos Komisijos (EK) Baltojoje knygoje pateiktos gynybos ir parengties stiprinimo priemonės bei investicijų į Europos gynybos pramonę didinimas.
„Teigiamai vertiname Baltąją knygą, kuria siekiama didinti Europos gynybos parengtį. Turime kuo greičiau judėti į priekį su jos įgyvendinimu“,– pažymėjo viceministras ir pabrėžė, kad esminis bendras ES ir valstybių narių tikslas – daug ir greitai investuoti į gynybą.
Anot KAM, Lietuva gynybos finansavimo įsipareigojimus įgyvendins ir yra pasirengusi bendradarbiauti su Europos Komisija, ieškant efektyviausių būdų pasinaudoti ES finansavimo instrumentais.
„Lietuva sieks užsitikrinti ES finansinę paramą stiprinant išorinės ES sienos su Rusija ir Baltarusija gynybą. Viceministras K. Aleksa taip pat pabrėžė, kad rengiamos ES iniciatyvos atgaivinti Europos gynybos pramonę turi užtikrinti gynybos pramonės plėtrą, ypatingai į tas ES valstybes, kurios reikšmingai didina gynybos išlaidas ir numato didelius pirkimus iš Europos gamintojų“, – rašoma pranešime.
Kaip rašė BNS, EK prieš kelias savaites pristatė Bendrijos gynybos gaires – vadinamąją Baltąją knygą – ir dalį gynybos stiprinimo plano priemonių.
Komisija siūlo sušvelninti bloko fiskalines taisykles ir leisti valstybėms skirti daug daugiau lėšų gynybai – į šalies biudžeto deficitą neskaičiuoti gynybai išleisto 1,5 proc. BVP. Ši priemonė per ketverius metus galėtų padėti atlaisvinti 650 mlrd. eurų.
EK taip pat siūlo suteikti valstybėms narėms iki 150 mlrd. eurų ES remiamų paskolų.
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Lietuvą pasinaudoti siūlomais finansiniai ištekliais ir apsiginkluoti, o premjeras Gintautas Paluckas sakė, kad Lietuva suinteresuota didesnėmis skolinimosi gynybai galimybėmis ir nedels jomis pasinaudoti.