Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Kurtuvėnų daugiafunkcio centro archyvo nuotr.
Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt
Tvarkant buvusios Kurtuvėnų mokyklos, o dabar - Kurtuvėnų daugiafunkcio centro - archyvus, buvo rastas netikėtas radinys. Laiškas mokyklai, kurį kone prieš 50 metų parašė šios mokyklos aštuntokas, o dabar Šiaulių miesto vicemeras Justinas Sartauskas.
Pirmoji apskrities valstybinė mokykla ruošiasi šventei
Kurtuvėnų daugiafunkcio centro darbuotojai ruošiasi didelei šventei - spalį bus švenčiamas 95-aisis mokyklos jubiliejus. 1920 m. Kurtuvėnuose, Šiaulių apskrityje, buvo pradėta statyti pirmoji valstybinė mokykla.
Iškilminga atidarymo šventė įvyko 1923 m. spalio 28 d.
Praėjusią savaitę Kurtuvėnų daugiafunkcio centro darbuotojus nustebino mokyklos archyve rastas radinys - mokykloje besimokiusio 8-os klasės mokinio Justino Sartausko laiškas. Dailia kaligrafiška rašysena parašytame rašinyje "Aš - po penkiolikos metų" moksleivis atskleidžia svajonę - grįžta į savo gimtąją mokyklą dirbti mokytoju.
"Aš - po penkiolikos metų
Išaušta gražus rugsėjo pirmosios rytas. Daug mokinių bėga į mokyklas. Visų vaikų veidai švyti iš džiaugsmo, veidai paraudę nuo saulės.
Suskamba pirmasis šių mokslo metų skambutis. Mokiniai stovi eilėmis aikštėje, klausosi nuoširdžių linkėjimų, sveikina mokytojus. Ir aš tuo tarpu prisimenu pirmąsias mokslo dienas. Prisimenu, kaip susipažinau su draugais, draugėmis, kurie, kaip ir aš, išėjo į platų gyvenimą. Vieni inžinieriai, šoferiai, traktoristai, o aš - pirmieji metai šioje mokykloje mokysiu vaikus.
Pasibaigus iškilmingai rikiuotei, visi sueiname į klases. Aš - šeštos klasės auklėtojas. Mes susipažįstame, kalbame apie būsimuosius mokslo metus. Valandėlei susimąstau, prisimenu praleistas dienas mokykliniame suole, mokytojus, o labiausiai auklėtoją, draugus...
Taip šioje mokykloje praeina antra, trečia, ketvirta pamoka. Mokiniai, neskubėdami, šnekučiuodamiesi, linksmi, laimingi, būreliais eina namo. Kaip gera, kad mes dabar būsime drauge ilgai ilgai, iki tos dienos, kada jie pradės gyventi savarankiškai, kada stos į aukštąsias, bet mes neužmiršim rugsėjo pirmosios.
VIII kl. mokinio Justino Sartausko"
Rastas laiškas - maloni staigmena
"Tikrai atsimenu, kad kažkokius rašinius visi vaikai rašėme, bet ką aš tame laiške rašiau - neprisimenu", - juokiasi Šiaulių miesto vicemeras Justinas Sartauskas, prisipažindamas, kad tikrai yra labai nustebintas. Tai, kad laiškas, kurį parašė būdamas 13 ar 14 metų, išliko - jam labai maloni žinia.
J. Sartauskas atvirauja, kad jis tikrai svajojo būti mokytoju. Matematikos mokytoju, nes matematika jam puikiai sekėsi. Net baigdamas vidurinę mokyklą rašė rašinį, kad bus matematikos mokytojas.
"Mokytoja tada nustebo, ji sakė mane matanti inžinieriumi, o aš ketinau būti mokytoju. Nelabai aš tada ir supratau, kas tas inžinierius. Įstojau į Vilniaus universitetą, baigiau matematiką su pedagogine pakraipa. Tada mane pakvietė dėstyti Šiaulių universitete. Jei nebūtų pakvietę dėstytojauti, būčiau buvęs mokytojas", - šypsosi pašnekovas.
Savo laiške, rašytame kone prieš 50 metų, jis prisimena auklėtoją. J. Sartauskas sako, kad jo klasės auklėtoja buvo vokiečių ir lietuvių kalbos mokytoja Vanda Budrienė. "Rašytoja, poetė, savo kūrinių ištraukų mums paskaitydavo. Ir į ekskursijas mus veždavo - Trakus, Vilnių. Smagu buvo mokytis. Tikra mokytoja ji buvo", - prisimena pašnekovas.