Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Larsas Klingbeilas. ELTA / Andrius Ufartas
Dominykas BiržietisŠaltinis: BNS
„Svarstydami 2026 metų biudžetą, man atrodo, mes aiškiai pasakėme, kad norime toliau aktyviai prisidėti prie gynybinio aljanso stiprinimo ir padėti įgyvendinti NATO tikslus. Ir bandysime tai įgyvendinti net anksčiau nei buvo sutarta ir norime parodyti, kad vokiečiai yra pasiruošę imtis atsakomybės už saugumą Europoje“, – po susitikimo su Baltijos šalių kolegomis Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo L. Klingbeilas.
„Kalbant apie išlaidas gynybai, dėl kurių sutarėme, mes norime, kad Vokietijos brigada čia, Lietuvoje, taptų realybe, ir tai būtų aiški žinia Lietuvos ir Baltijos valstybių žmonėms, kad nėra jokių abejonių, jog Vokietijos vyriausybė palaikys savo sąjungininkes, tai yra labai svarbi ir aiški žinia“, – pažymėjo vicekancleris.
Jis pabrėžė, kad Europoje pasikeitus saugumo padėčiai, Vokietija bando apginti laisvę ir nepriklausomybę, o Baltijos šalys yra artimos sąjungininkės, padedančios tai daryti NATO ir Europos Sąjungoje (ES).
„Esu tikras, kad Baltijos valstybių vyriausybės, taip pat ir Vokietijos vyriausybė, gali pasikliauti viena kitos parama. Vokietijoje imamės visapusiškų žingsnių, siekdami didinti saugumo pajėgumus, užtikrinti atgrasymą“, – sakė L. Klingbeilas.
Vicekancleris nurodė finansų ministrus taip pat aptarus Bendrijos finansavimo priemones gynybai.
„Siekiame Europos stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo, kuris leistų saugiai finansuoti Europos investicijas bei paskolas. Vokietijos brigada yra vienas pavyzdžių, kaip galime pasikliauti tomis europinėmis priemonėmis“, – teigė L. Klingbeilas.
Pasak jo, apsilankymas Lietuvoje yra vienas pirmųjų vicekanclerio dvišalių vizitų, o tai rodo Baltijos regiono svarbą.
„Noriu pasiųsti aiškią žinią savo vizitu, kad šis regionas yra labai svarbus Vokietijai. Esu čia lankęsis ir anksčiau, esu užmezgęs nemažai bičiuliškų santykių. Visos trys Baltijos valstybės Vokietijai ir Vokietijos vyriausybei yra labai svarbios partnerės, mes norime dar glaudžiau bendradarbiauti su šiomis šalimis“, – kalbėjo L. Klingbeilas.
Savo ruožtu, Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius pabrėžė, kad visos trys Baltijos šalys kartu su Vokietija yra įsipareigojusios ženkliai didinti gynybos finansavimą.
„Ir Latvija, ir Estija taip pat žengia šituo keliu, ir naujoji Vokietijos vyriausybė taip pat priėmė kardinalius sprendimus, už kuriuos mes esame labai dėkingi, kadangi tai rimtas žingsnis į priekį stiprinant Europos saugumą“, – sakė R. Šadžius.
Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje jis vadino „fundamentaliu poslinkiu“.
„Esame pasiruošę taip pat užtikrinti, kad brigada funkcionuotų čia tinkamai, kad turėtų tinkamas gyvenimo sąlygas“, – kalbėjo finansų ministras.
Vokietija planuoja apie 4–5 tūkst. karių brigadą Lietuvoje visiškai dislokuoti iki 2027 metų pabaigos.
Be to, R. Šadžius pažymėjo, kad Baltijos šalys ir Vokietija yra įsipareigojusios palaikyti Ukrainą kare su Rusija, tai pabrėžė ir L. Klingbeilas.
„Mes palaikome Ukrainą, esame įsipareigoję ginti ją nuo Rusijos agresijos, reikalaujame Rusijos nutraukti savo agresiją ir padarysime viską, kas mūsų galioje, kad palaikytume Ukrainą finansiškai, politiškai ir karinėmis priemonėmis“, – sakė vokiečių vicekancleris.