Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
„Via Lietuva“ nuotr.
Algimantė AmbrulaitytėŠaltinis: BNS
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) gegužės 28 dieną įpareigojo „Via Lietuvą“ iš naujo įvertinti „Varėnos vandenų“ vandentvarkos projektą bei paliko nepakeistą Regionų administracinio teismo 2024-ųjų gruodžio sprendimą.
„Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą raštą panaikindamas ir įpareigodamas „Via Lietuvą“ iš naujo išnagrinėti pareiškėjo („Varėnos vandenys“ – BNS) prašymą suderinti projektą“, – konstatavo teismas.
„Varėnos vandenys“ teigė 2024 metų sausį paprašę „Via Lietuvos“ suderinti projektinius pasiūlymus, tačiau pastaroji raštą atmetė, teigdama, kad nauji tinklai turėtų būti tiesiami ne valstybinės reikšmės kelio juostoje, o privačiuose sklypuose.
„Visi atsakovo („Via Lietuvos“ – BNS) nurodyti atsisakymo derinti projektą teisiniai pagrindai yra susiję su atsakovo nesutikimu, kad vandentiekio tinklai būtų projektuojami kelio juostoje“, – teismui teigė „Varėnos vandenys“.
„Atsakovas („Via Lietuva“ – BNS) nepagrindė, jog projekte numatytos projektuojamo vandentiekio tinklų trasos galėtų kaip nors apsunkinti kelio eksploataciją. Vandentiekio tinklai neprojektuojami po kelio važiuojamąja dalimi, jie projektuojami daugiausia po dviračių-pėsčiųjų taku ir žalia zona, o važiuojamąją dalį kerta statmenai tik vienoje vietoje“, – argumentavo bendrovė.
„Varėnos vandenų“ teigimu, tinklus tiesiant per privačius sklypus tiek įmonė, tiek sklypų savininkai patirtų žalą – reikėtų griauti tvoras, iškirsti medžius bei kitus augalus.
„Dėl to pareiškėjas („Varėnos vandenys“ – BNS) patirtų tvorų atstatymo išlaidų bei turėtų atlyginti privačių žemės sklypų savininkams žalą už iškirstas gyvatvores ir medžius, tai yra pareiškėjas patirtų neproporcingai didelę žalą. Analogiškus apsunkinimus pareiškėjas patirtų ir ateityje, kai reiktų vandentiekio tinklą remontuoti“, – teigė savivaldybės įmonė.
Be to, anot „Varėnos vandenų“, yra nerealu gauti daugiau nei 10 sklypų savininkų sutikimą.
Savo ruožtu „Via Lietuva“ teismui teigė, kad tinklai apsunkins naudojimąsi keliu bei jo plėtros galimybes.
Anot valstybinių kelių valdytojos, „Varėnos vandenų“ nurodyti iššūkiai, kad privačiuose sklypuose reikėtų atstatyti tvoras bei kompensuoti už iškirstus medžius bei augalus, yra normali verslo rizika.
„Vien siekis išvengti papildomų veiksmų ar išlaidų negali būti protingai ir pagrįstai išvengiamas išimtinės valstybės nuosavybės objektų sąskaita, nepamatuotai ir nepagrįstai apsunkinant valstybinės reikšmės kelių valdymą, naudojimą ir plėtrą“, – teismui teigė „Via Lietuva“.
Teismo teigimu, valstybinių kelių valdytoja objektyviai neįvertino situacijos, taip pat nepagrindė, kaip vandentiekio tinklų trasos apsukins naudojimąsi keliu.
„Priešingai nei savo poziciją grindžia atsakovas („Via Lietuva“ – BNS), visų pirma turi būti įvertinta, ar yra galimybė kloti tinklus kelio sklype – valstybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje“, – nusprendė LVAT.
Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.