VGT užtikrina: 2 proc. nuo BVP gynybai bus, bet reikės skolintis

Vilnius

Kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Reporteris RasaŠaltinis: Etaplius.lt

99178

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas gynybos klausimais Jonas Vytautas Žukas po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio teigė, kad norint pasiekti 2 proc. nuo BVP gynybai Vyriausybei šiemet reikės pasiskolinti 30 mln. eurų.

„VGT pasiūlė, kad 2019 m. turi būti užtikrinti 2 proc. BVP gynybai. Tam pasinaudoti Biudžeto įstatyme numatyta galimybe papildomus 2019 m. asignavimus gynybai pasiskolinti”, – teigė patarėjas.

„Apie 30 mln. eurų reikia papildomai pasiskolinti, kad įvykdytume tą mūsų pažadą tiek NATO, tiek kitiems savo sąjungininkams (...) Kad pakliūtume į 2 proc. klubą iki Londono summito“, – teigė J. V. Žukas.

J. V. Žukas taip pat užtikrino, kad partijų susitarimas 2,5 proc. nuo BVP skirti gynybai iki 2030 metų bus siekiamas.

Pasak J. V. Žuko, prezidentas palaiko idėją iki 23 metų trumpinti šaukiamųjų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą amžiaus ribą.

„Nuo 18 iki 23 metų, čia yra visiškai protingas pasiūlymas ir sprendimas atitinkamai (...). Šaukiamųjų skaičius išliks panašus“, – teigė jis.

Prezidento patarėjas sakė, kad dar šiemet planuoja įsigyti 200 vienetų šarvuotų visureigių bei iki 6 daugiafunkcių sraigtasparnių.

Pasak krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, Lietuva Mi-8 sraigtasparnius pakeis 2024-2025 metais. O naujus gelbėjimo laivus planuojama įsigyti iki 2022 metų pabaigos.

„Mi-8 projektas, jeigu eis kaip planuojama, tai 2024-2025 metai. Procesas yra tas, kad šiuo metu renkama informacija, kas gali pateikti atitinkamos platformos sraigtasparnius. Pagal keliamąją galią, pagal karių skaičių, gali būti ir pagal kainą, taipogi ir kiti paketai susiję, kurie įeina į kainą kaip apmokymo kaštai, pilotų paruošimas. Dėl šių priežasčių šis projektas užima tam tikrą laiką. Dėl gelbėjimo laivų. Šiuo metu konkursas vyksta, pasinaudota Europos fondais. Tai civiliniai pajėgumai ne kariniai, kuomet KAM administruoja civilines funkcijas ir įgula civilinė (...) iki 2022 metų pabaigos“, – teigė ministras.

Pasak ministro, netolimoje ateityje planuojama atnaujinti ir išminavimo laivus.

„Išminavimo laivai (...) buvo keturi laivai, du iš jų pasenę bei degradavę. Tai penkiasdešimt kelintų metų vokiški laivai. Mes galvojame apie šių pajėgumų atstatymą“, – teigė jis.

Pasak R. Karoblio, kitų metų krašto apsaugos biudžetas numatomas daugiau nei milijardas eurų.

„Nominaliai, šiek tiek daugiau nei milijardas eurų“, – teigė krašto apsaugos ministras.

Valstybės gynimo taryba (VGT) pirmadienį apsvarstė krašto apsaugos sistemos pajėgumų plėtros ir biudžeto, Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse operacijose 2020-2021 m. bei Lietuvos kariuomenės personalo, struktūros ir finansavimo klausimai.

Valstybės gynimo tarybą sudaro vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas – prezidentas Gitanas Nausėda, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys. Į posėdį taip pat buvo pakviestas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas bei užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt