Vėžį galinčios sukelti skrandžio bakterijos įkaitais esame daugelis: gydytoja paaiškino, kaip tam užkirsti kelią

Lietuva

Freepi.com nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

300238

Bene dviejų trečdalių pasaulio gyventojų skrandžiuose gyvena apie save dažnai išskirtiniais simptomais nepranešanti bakterija. Prieš daugiau nei šimtą metų mokslininkų atrasta Helicobacter Pylori ne tik kolonizuoja žmogaus skrandį, bet ir yra laikoma viena pagrindinių daugelio šio organo bei dvylikapirštės žarnos susirgimų, įskaitant ir vėžinius, išsivystymo priežasčių. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė teigia, kad anksti aptikus bakterijas ir užkirtus kelią jos daromai žalai, galima nemenkai sumažinti ne tik kasdienių virškinamojo trakto negalavimų dažnį, bet net ir piktybinių ligų tikimybę.

Į ką atkreipti dėmesį

Gydytoja pasakoja, kad dauguma žmonių H. Pylori bakterija pirmą kartą užsikrečia dar vaikystėje, tačiau nuo to nėra apsaugoti ir suaugusieji. Maždaug 60–70 proc. žmonių savo skrandžiuose turi šią bakteriją to nė neįtardami, nes paprasčiausiai nejaučia jokių išskirtinių simptomų. Tai – spiralinė gramneigiama bakterija, kuri kolonizuoja žmogaus skrandį ir atlieka pagrindinį vaidmenį daugelio virškinamojo trakto ligų išsivystyme.

„Prieš daugybę metų ši bakterija didelio sveikatos mokslų bendruomenės susidomėjimo nesulaukdavo, mat buvo įprasta manyti, kad žmogaus skrandis yra per rūgšti terpė, kad čia išgyventų įvairūs mikrobai. Tik prieš mažiau nei dvidešimt metų buvo įvertintas H. Pylori vaidmuo gastrito ir pepsinės opos išsivystyme, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos pažeidimuose“, – paaiškina E. Marciuškienė.

Anot jos, H. Pylori veikia atakuodama skrandį saugančią gleivinę, gamindama fermentą, vadinamą ureaze. Pastarasis neutralizuoja skrandžio rūgščių išsiskyrimą, kas ir susilpnina šio organo gleivinę. Silpna skrandžio gleivinė tampa puikia terpe gastrito atsiradimui, opų skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje susidarymui. Tokiu atveju žmogų pradeda kamuoti bukas ar deginantis pilvo skausmas, suintensyvėjantis praėjus 2–3 valandoms po valgio, taip pat naktį, kai skrandis tuščias.

„Juntamas skausmas gali trukti nuo kelių minučių iki valandų, o kartotis nereguliariai: kas kelias dienas ar net savaites. Kartu neretai būna jaučiamas sotumas, atsiranda pilvo pūtimas, raugėjimas, pykinimas, vėmimas, dėl kraujo priemaišų patamsėja išmatų spalva. Tad pacientams dingsta apetitas, krenta svoris. Deja, šie simptomai gali būti siejami su daugybe skirtingų susirgimų ar net paprasčiausiu apsinuodijimu, tam tikrų maisto produktų netoleravimu, todėl juos patiriantys žmonės dažnai nėra linkę kreiptis į gydytojus dėl papildomų ištyrimų“, – vardija gydytoja.

Gali sukelti net skrandžio vėžį

E. Marciuškienė sako, kad vienas iš pagrindinių H. Pylori infekcijos rizikos veiksnių yra amžius – daugiau nei pusė žmonių, turinčių šią bakteriją, yra perkopę 50 metų slenkstį. Ja dažnai užsikrečia ir vaikai, maždaug 5 proc. vaikų iki 10 metų amžiaus. Bakterija yra labiau paplitusi besivystančiose šalyse, kur dideli kiekiai žmonių gyvena mažesnėse erdvėse, nėra gerų sanitarinių sąlygų, prastesnė higienos kontrolė. Nemažai įtakos turi žmogaus rasė ar etninė grupė – tyrimai rodo, kad beveik pusė Rytų Europos gyventojų turi H. Pylori bakteriją.

„Deja, sveikatos specialistai tiksliai negali įvardinti, kaip plinta H. Pylori infekcija, tačiau manoma, kad mikrobai gali būti perduodami per seiles, pavyzdžiui, bučiuojantis, čiaudint, dalijantis stalo įrankiais. Ši bakterija aptinkama ir dantų apnašose bei išmatose, tad infekcija galima užsikrėsti ir per artimą oda-oda kontaktą, jei po tuštinimosi rankos buvo kruopščiai nenuplautos. Mokslininkai mano, kad H. Pylori taip pat gali plisti per užterštą vandenį ir maistą“, – pažymi medikė.

Pasak jos, nors manoma, kad šią bakteriją savo skrandžiuose turi daugybė žmonių, ir nors pati bakterija nesukelia ligų, H. Pylori lemia lėtinę infekcija, kuri dažnu atveju ir būna šalutinių susirgimų priežastis, paveikianti maždaug 15–20 proc. nešiotojų. Negydoma H. Pylori yra pagrindinis aktyvaus lėtinio gastrito, pepsinės opos, su skrandžio gleivine susijusios limfoidinio audinio limfomos ir skrandžio vėžio etiologinis veiksnys. Mokslininkai mano, kad H. Pylori nešiojantys asmenys turi net 6 kartus didesnę riziką susirgti skrandžio vėžiu, dažniausiai pažeidžiančiu apatines šio organo dalis.

„Dėl savo vaidmens sukeliant skrandžio vėžį, prieš 20 metų Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra H. Pylori klasifikavo kaip vieną iš kancerogenų, o vos prieš keletą metų ji buvo įtraukta Nacionalinės toksikologijos programos sąrašą, kaip lėtinė infekcija, ženkliai lemianti vėžinius susirgimus. Kol gastritą ar pepsines opas ir jų sukeliamus simptomus galima išgydyti, skrandžio vėžys kasmet nusineša apie 100 tūkst. žmonių gyvybių pasaulyje“, – primena E. Marciuškienė.

Tyrimai gali padėti išvengti blogų scenarijų

Laboratorinės medicinos gydytoja įvardija, kad įtariant H. Pylori infekciją, turi būti skiriami laboratoriniai tyrimai. Tiek H. Pylori nustatymui, tiek gydymo efektyvumui įvertinti patogiausiu ir tiksliu yra laikomas išmatų tyrimas, nustatant H. pylori antigeną. Bakteriją diagnozuoti padeda ir ezofagogastroduodenoskopija, kada iš skrandžio arba žarnyno gleivinės paimamas nedidelis audinių mėginys. Pastarasis gali padėti išmatuoti fermento ureazės lygį ir ištirti, ar už jo nesislepia H. Pylori bakterija.

„Kraujo tyrimai taip pat gali būti naudingi patvirtinant diagnozę – jie parodo ar kraujyje yra susiformavę prieš infekciją kovojantys antikūnai. Tačiau, deja, nustačius padidėjusią antikūnų koncentraciją, negalima atskirti ar infekcija buvo anksčiau, ar yra šiuo metu, kadangi serologiniai tyrimai gali išlikti teigiami ir praėjus ne vieniems metams po sėkmingo H. Pylori gydymo.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad serologinis tyrimas yra patogesnis ir daugeliui pacientų priimtinesnis nei H. Pylori antigeno išmatose nustatymas, jis gali būti naudingas savityrai, įsigyjant specialius testus iš vaistinių ar atliekant masinę H. Pylori patikrą skrandžio vėžio profilaktikai. Tokiu atveju, gavus teigiamą rezultatą, visada rekomenduojama atlikti tikslesnį, patvirtinamąjį antigeno išmatose tyrimą“, – paaiškina „Antėja“ gydytoja E. Marciuškienė.

Ji priduria, kad anksti aptikus bakteriją, pacientai gydomi antibiotikų ir kitų medikamentų deriniu, kuris kovoja su infekcija ir padeda sumažinti skrandžio rūgštingumą. Visgi, visiškai eliminuoti H. Pylori bakteriją pavyksta ne visiems, o maždaug 80–90 proc. pacientų, todėl būtina pakartotinai kreiptis į gydytojus dėl gydymo sėkmės patvirtinimo bei bakterijos atsinaujinimo prevencijos. Gydytoja priduria, jog tarp gastroenterologų vyrauja posakis: „Vienintelė gera H. Pylori bakterija – negyva bakterija“.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt