PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Spalio 22 d. 16:41

VERT skirs 81 tūkst. eurų baudą „AmberGrid“: strateginiame GIPL dujotiekyje sumontuotos galimai rusiškos detalės (papildyta)

Lietuva

„Amber Grid“. „Amber Grid“ nuotr.

Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA


325293

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nusprendė skirti 81 tūkst. eurų baudą strateginio Lietuvos-Lenkijos dujotiekio (GIPL) operatorei „AmberGrid“, reguliuotojo vertinimu, už dujotiekyje sumontuotas sertifikatų neturinčias galimai rusiškas detales.

„Dujotiekis yra eksploatuojamas su dalimi jungiamųjų detalių, neturinčių kilmę ir kokybę patvirtinančių dokumentų. Todėl padidėja rizika, kad dujotiekis nebus saugus ir patikimas ilguoju laikotarpiu“, – po antradienio posėdžio pranešė VERT.

Atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą, buvo pradėta sankcijos skyrimo procedūra ir priimtas sprendimas skirti baudą.

Atlikęs patikrinimą reguliuotojas dar balandį įpareigojo „AmberGrid“ pakeisti 123 iš visų 1022 strateginio dujotiekio detalių, likusias patikrinti. Anot VERT, sumontuotos detalės neturi kilmę patvirtinančių sertifikatų ir yra pagamintos iš tuo metu Europos Sąjungoje (ES) uždrausto naudoti plieno.

Anot VERT pirmininko Renato Pociaus, šis sprendimas neapima detales sumontavusių rangovų darbo vertinimo, nes šie nepatenka į VERT reguliavimo sritį. Dėl rangovų veiksmų yra pradėti kiti teisiniai procesai.

Jau anksčiau VERT skelbė pradėjusi iki 10 proc. „AmberGrid“ metinės apyvartos (pernai įmonės pajamos siekė 82 mln. eurų) galinčios siekti sankcijos skyrimo procedūrą – tuomet R. Pocius minėjo, kad bauda galėtų siekti iki 8 mln. eurų.

Spalio pabaigoje VERT iki 2025 metų sausio 15 d. pratęsė laikotarpį, per kurį „AmberGrid“ turi pateikti naują nepriklausomų ekspertų išvadą, kad dujotiekis yra saugus eksploatuoti, kol bus pakeistos reikalavimų neatitinkančios jungiamosios detalės.

Portalui 15min rugpjūtį R. Pocius sakė, jog iki šiol „AmberGrid“ pateikta nepriklausoma GIPL ekspertizė pripažinta nebuvo, mat ji „buvo susijusi su rangovų organizacijomis“. Atlikti nepriklausomą abejonių dėl kilmės keliančių jungiamųjų dujotiekio detalių vertinimą įmonei buvo skirti trys mėnesiai, pirmąją išvadą pateikti „AmberGrid“ turėjo iki liepos 22 dienos.

Pati „AmberGrid“ skirtą sankciją teigia traktuojanti kaip patirtą žalą dėl GIPL rangovo – įmonės „Alvora“ –veiksmų, planuoja šią sumą iš įmonės išsireikalauti.

„Šiuo atveju sankcija skirta teismui dar nepatvirtinus VERT tyrimo dėl GIPL išvados pagrįstumo. Be to, „Amber Grid“ apgailestauja, kad nagrinėdama sankcijos skyrimo klausimą, VERT nevertino „Alvoros“ veiksmų. Primename, kad dėl galimo GIPL dujotiekio dokumentų falsifikavimo ir sukčiavimo iki šiol vyksta tiek prokuratūros tyrimas, tiek teismai“, – antradienį išplatintame pranešime nurodė „AmberGrid“.

Taip pat iki spalio 10 d. reguliuotojas „Amber Grid“ įpareigojo pateikti planą, kaip planuoja keisti šias detales, ir kas mėnesį teikti ataskaitas apie šio proceso eigą.

Kol kas „AmberGrid“ turi pakeisti 123 jungiamąsias dujotiekio detales, tačiau gamtinių dujų perdavimo operatorė pranešė „dėliojanti“ ir likusių 900 detalių patikrinimo grafiką.

Dujotiekio rangovė „Alvora“ yra skelbusi, kad nepriklausomą dujotiekio saugos ekspertizę atlikti sutinka Danijos laboratorija Nordisk Svejse Kontrol A/S (NSK), taip pat siūlė operatorei „AmberGrid“ pasidalinti šios ekspertizės finansinius kaštus.

Kaip skelbė portalas 15min, kilmės reikalavimų neatitinkančios GIPL dujotiekio detalės galėjo būti per Estiją vežamos iš Rusijoje esančios „Eterno“ gamyklos.

Dujotiekio operatorė taip pat teigė, kad atsakomybė už rusiškų detalių sumontavimą tenka rangos darbus atlikusiai „Alvorai“, šias detales turinčiai pakeisti savo lėšomis. Atsakydama į šiuos kaltinimus, „Alvora“ kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl energetikos ministro Dainiaus Kreivio, „Amber Grid“, VERT ir „EPSO-G“ atstovų galimai paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos dėl įmonės nepatikimumo ir grėsmės nacionaliniam saugumui.

Magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną. Jo įrengimas iš viso kainavo apie 500 mln. eurų. Iš jų maždaug 60 proc. lėšų buvo skirtos Europos Komisijos, o Lietuva šiam projektui skyrė apie 116 mln. eurų.