Verslininkai tapo energetikais – energetikos krizė išmokė skaičiuoti, ilgalaikė strategija nebeveikia, reaguoti tenka kas savaitę

Šiauliai

Etaplius.lt nuotr.

Mindaugas Laurinaitis / Etaplius.ltŠaltinis: Etaplius.lt

252459

Pandemija, karas Ukrainoje, energetinių išteklių kainos kardinaliai pakeitė pramonės ir verslo žaidimo taisykles. Jeigu anksčiau pavykdavo parengti ilgalaikes strategijas keliems metams, dabar tenka situaciją peržiūrėti kas mėnesį ar net kas savaitę. Verslo atstovų teigimu, kiekvieną krizę įveikti įmanoma, tačiau svarbiausi klausimai – kaip išvengti didelių nuostolių ir kaip paskatinti verslo, švietimo ir valstybės institucijų bendradarbiavimą, kuris kaip niekada svarbus?

Trumpalaikis procesas

Į šiuos klausimus bandyta atsakyti tradiciniame Šiaulių regiono verslo forume, kuriame keltas reikšmingas klausimas regionui, šaliai ir tarptautinei bendruomenei. Ekonomikos rytdiena – ar vis dar galime ją programuoti? Kaip neapibrėžtumo sąlygomis bus įgyvendinamas „Naujos kartos Lietuva“ planas ir kur slypi regiono atsparumo receptai mokslininkų ir ekspertų akimis? Vienas iš konferencijos organizatorių, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vytis Lembutis sako, kad situacija verslui neapibrėžta kaip niekada iki šiol.

Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vytis Lembutis.

„Dabartiniai laikai kelia daug klausimų ir neįprastų iššūkių, kaip dirbti dabartinėmis ekonomikos sąlygomis. Reikia suprasti, kad šiandien veiklos programavimas ilgajam laikotarpiui nebėra procesas, kuris užtikrina rezultatą. Turime keisti supratimą, kad prognozavimas – tai yra trumpalaikis, vieno, trijų mėnesių procesas. Šiuo principu ir verslas, ir visa ekonomika turėtų perskaičiuoti savo rezultatus. Buvome įpratę planuoti tikslus ir prognozuoti rezultatus vienerių, dviejų ar trijų metų laikotarpiui. Dabar tokios prognozės nebeveikia, metinį rezultatą sudaro ketvirčių, mėnesio ar net savaitės ciklai. Dabar kur kas dažniau privalome peržiūrėti savo organizacijų tikslus, planus ir procedūras“, – mano Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vytis Lembutis.

Tapo energetikais

Stiklo paketus gaminančios ir į tarptautines rinkas eksportuojančios Šiaulių įmonės vadovas juokauja, kad verslininkai labai greitai tapo energetikais. Stiklo gaminių tiekėjai, pasak pašnekovo, beveik pusę sąnaudų sudaro išlaidos gamtinių dujų mokesčiams. Tenka svarstyti, kaip šiuos kaštus sumažinti. Greitai persiorientuoti į žaliąją energetiką nėra įmanoma, bet jau dabar priimti atitinkamus sprendimus privalome.

„Mes išmokome sekti energetikos kainų svyravimus ir jų priežastis. Kaip teisingai vienas iš pranešėjų pastebėjo, tapome energetikais. Laikmetis dabar toks, kad net rimti ekonomistai nebegali jos prognozuoti. Gamyboje naudojamus energetinius išteklius greitai pakeisti praktiškai neįmanoma. Stiklo gamyboje naudojamos didelės krosnys, naudojančios didelį kiekį gamtinių dujų. Stiklo gamybos įmonės ieško įvairių galimybių, kaip sušvelninti išaugusias sąnaudas. Gamyboje lieka stiklo atraižų, gal jas įmanoma greitai grąžinti į gamybos procesą, įgyvendinant žiedinės ekonomikos principus. Dirbama ta linkme. Atsirado papildoma kainos dedamoji, susieta su dujų kaina. Tokių sprendimų mūsų sektoriuje buvome priversti išmokti“, – sako UAB „Bodesa“ direktorius Edvinas Šima.

„Kartais ir netrukdymas yra pagalba“

Verslas, pramonė dažnai kreipia žvilgsnius į Vyriausybę, prašo valstybės pagalbos. Pasak pašnekovo, ministerijos pačios visko padaryti nėra pajėgios. Daug sprendimų priklauso ir nuo Europos Komisijos, kuri, pasak Edvino Šimos, taip pat iki šiol ieško sprendimų. Tačiau, kaip teigia pašnekovas, biurokratinio aparato mažinimas ir panašūs valdžios sprendimai taip pat būtų didelė pagalba.

„Visi esame vienoje valtyje. Kartais ir netrukdymas yra pagalba. Verslas yra lankstus. Lietuviškas verslas, Šiaulių regiono verslas, ne kartą tai įrodė. Jeigu pagalbos ranką ištiesia ir valdžios institucijos, pvz., kaip palengvinti biurokratinį aparatą, tai taip pat yra pagalba“, – teigia pašnekovas.

Krizės užgrūdino

Pastarieji metai buvo kupini iššūkių. Pandemijos ir dviejų griežtų karantinų sukelti ribojimai sudavė skaudžius smūgius verslo sektoriui. Tų iššūkių buvo ir daugiau. Nespėjus atsikvėpti, Rusija pradėjo plataus masto karo veiksmus Ukrainoje, kurie sukėlė energetikos krizę visame pasaulyje. Ekonomistai kalba ne tik apie ekonomikos lėtėjimą bet ir apie recesiją. Tačiau, pasak pašnekovo, verslas jau išmoko priimti tokius iššūkius.

„Pastarieji metai, paremti pandemijos patirtimi, sustiprino verslų imunitetą. Prasidėjus pandemijai, buvo šokas ir panika. Niekas nežinojo, kaip toliau organizuoti savo veiklas ir darbus. Buvo didelė pamoka ir mokėmės iš naujo tvarkytis. Esant pandemijai sutriko tiekimo grandinės. Atrodė, kas dar gali būti blogiau. Deja, turime dar baisesnį faktą – fizinius karo veiksmus. Ekonomistai kalba apie artėjančią recesiją, bet verslas tai priima kaip naujus iššūkius, daug praėjome, išmokome adaptuotis, ruošiamės naujų iššūkių etapui“, – teigia Edvimas Šima.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Regiono plėtra ir perspektyvos

Konferencijoje įžvalgomis dalinosi energetikos ekspertas, prof. Vidmantas Jankauskas, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovai. Po to vykusioje diskusijoje, kurią moderavo žurnalistas Edmundas Jakilaitis, verslo, pramonės, akademijos ir kitų sričių atstovai diskutavo apie Šiaulių regiono plėtros perspektyvas.

Konferenciją organizavo Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai kartu su Šiaulių miesto savivaldybe, VU Šiaulių akademija ir IQ.

„Aktyviai bendradarbiaujame su miesto aukštosiomis mokyklomis, kartu rengiame inžinerines studijų programas, kurių specialistų taip trūksta. Tokių specialistų atsiradimas kilstelėtų pramonės rezultatą. Čia turime oro uostą, kurio pakilimo takas vienas didžiausių visoje Europoje. Tai pramoninis ir karinis oro uostas. Daug perspektyvų, reikia tik infrastruktūrą išvystyti. Ir kalbėti apie visą Lietuvą kaip regioną Europos lygiu. Orientuotis į produkciją, kurią eksportuojame į užsienio rinkas“, – diskusijoje pažymėjo Vytis Lembutis.

Diskusijos moderatorius Edmundas Jakilaitis pastebėjo, kad valstybė kreipia subsidijas ir paramą į tas pramonės sritis, kurioms ir taip gerai sekasi. Tuo tarpu potencialo turinčios įmonės, besivystantis verslas lieka nuošalėje.

„Šiaulių regione turime tokių pavyzdžių, gal reikėtų valstybės pagalbą nukreipti ten“, – Finansų ministerijos atstovo klausė Edmundas Jakilaitis.

„Startuoliai, jų nėra daug. Turime pavyzdžių, kai jie išauga į didžiules tarptautines įmones. Bet nereikia tikėtis, kad bus didžiulė parama verslui, visoms verslo įmonėms, visoms įmanomoms veikloms. Taip neturėtų būti“, – teigė ministerijos atstovas.

„Mes nelaukiam paramos, jeigu reikia, investuojame čia ir dabar savo lėšas. Biurokratinis aparatas toks, kad dažnai lauksi tos paramos ilgiau nei pasidarysi savo lėšomis. Programa turi būti subalansuota. Paraiškų programose būna daug, lėšos greitai išnaudojamos“, – replikavo Edvinas Šima.

„Reikia nusistatyti prioritetus. Ten, kur sudėsime prioritetus, ten turėsime rezultatą. Startuoliai šiuo metu sukuria labai mažą pridėtinę vertę. Reikia suprasti, iš kur ateina didžiausia vertė. Transformacija neįvyksta per vieną parą. Pamiršti, kas yra, negalime. Reikia skatinti lygiagrečiai“, – kalbėjo Vytis Lembutis.

Diskusijos dalyviai pastebėjo, kad Šiauliai yra pramonės miestas, todėl svarbu vystyti pramonės sritis, Laisvąją ekonominę zoną (LEZ), pramonės parką, oro uostą. Pasak diskusijos dalyvių, valstybė praeityje padarė klaidų, nesilaikė vieningos strategijos, atskyrė Vilniaus regioną nuo likusios Lietuvos, taip siekdama gauti didesnes finansines lėšas iš Europos Sąjungos.

„Potencialo regionuose daug. Ir dabar yra tas metas, kai Šiauliams reikia vystytis“, – kalbėjo Marius Vaščega.

Reklama

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt