Venclauskių namuose-muziejuje – kalėdinių žaislų ir atvirukų paroda

Šiauliai

Šiaulių „Aušros“ muziejusŠaltinis: Etaplius.LT

251772

Nuo 2022 m. lapkričio 22 d. iki 2023 m. sausio 8 d. Venclauskių namuose-muziejuje (Vytauto g. 89, Šiauliai) veiks kalėdinių žaislų ir atvirukų paroda „Kalėdų eglei sužibus“. Parodos eksponatai atrinkti iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių, kuriuos papildo ir muziejininkų asmeninėse kolekcijose išsaugoti žaislai. Seniausi eksponatai datuojami XX a. 3–4 deš. Parodoje taip pat įrengta šventinė erdvė, kurioje lankytojai galės susikurti nuotaikingą kalėdinę fotografiją.

Artėjant gražiausioms metų šventėms Šiaulių „Aušros“ muziejus kviečia žvilgtelėti į kalėdinės eglutės istoriją. Jos pradininke laikoma Vokietija, kur jau XVI a. tikintys krikščionys į savo namus parsinešdavo ir puošdavo eglės medelius. Visuotine namų puošmena, tikruoju šeimų kalėdiniu džiaugsmu eglė tapo tik nuo XIX a. vidurio – kai Anglijos princas Albertas 1840 m. savo žmonai karalienei Viktorijai paruošė kalėdinę staigmeną – rūmuose buvo papuošta žaliaskarė. Tuomet kalėdinės eglės tradicija ėmė plačiai plisti didikų rūmuose bei dvaruose. Šis paprotys pamažu išpopuliarėjo ir kitose Europos šalyse.

Lietuvoje rašytiniuose šaltiniuose pirmoji Kalėdų eglė paminėta 1853 m., kai Vainute (dab. Šilutės r.), vieno valdininko bute, ją pamatė poetas Antanas Baranauskas. Plačiau eglės pradėtos puošti XIX a. pab.–XX a. pr. Pirmiausia jos pasiekė dvarus ir miestiečių namus, trečiajame dešimtmetyje pradėtos puošti mokyklose, o į kaimus ši tradicija atėjo tik XX a. 4 dešimtmetį.

Pradžioje lietuviai savo egles puošdavo obuoliukais, kabindavo saldainius, sausainius, karpydavo spalvotus popierėlius, kurdavo šiaudinius papuošimus. Taip pat buvo naudojami kepiniai – lipdyti iš kūčiukų tešlos ir kepti figūriniai sausainiai – paukščiukai, arkliukai, voveraitės, mėnulis, žvaigždės, įvairios gėlytės. Trečio dešimtmečio pradžioje eglutes imta apibarstyti vatos gniužulėliais, vėliau paplito ir pirktiniai eglučių papuošalai. Stikliniai blizgūs papuošalai Lietuvą pasiekdavo iš Vokietijos, kur jie buvo masiškai gaminami nuo 1848 m. Kalėdinių eglučių šventės pradėtos rengti mokyklose, įmonėse, organizacijose. Papuoštų eglių atsirasdavo ir parduotuvių vitrinose.

Parodoje lankytojai išvys „Aušros“ muziejuje saugomus tarpukario eglės žaislus. Šiauliuose 1939 m. pirktus žaislus muziejui padovanojo mokytoja Joana Sajienė. Juos įsigijo jos mama R. Šlėžaitė-Niporavičienė. Parodoje eksponuojami ir XX a. 4–5 deš. Vokietijoje pagaminti rankų darbo žaisliukai, dovanoti Jovitos Budzinauskienės, gyvenančios Vilniuje. Tai – juvelyriškai, iš stiklinių karoliukų bei vamzdelių, suverti žaisliukai: „Lėktuvėlis“, „Žibintas“, Malūnėlis“, „Drugelis“ ir kt. J. Budzinauskienė muziejui iš viso padovanojo 120 eglutės žaisliukų. Ji ilgą laiką gyveno Latvijoje, buvo Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, todėl didžioji kolekcijos dalis yra įsigyta Latvijoje XX a. 7–9 dešimtmetyje. Tokios pat eglių puošmenos tuo metu vyravo ir Lietuvoje. Tai – stikliniai, įvairių formų žaislai: bumbulai, kankorėžiai, paukšteliai, žmonių bei gyvūnų figūrėlės, varvekliai. Kai kurie – su laikmečio ženklais. Dalį jų taip pat galima pamatyti parodoje.

Pirmasis kalėdinis atvirukas pasirodė Anglijoje 1843 m. Lietuvoje atvirukai pradėti spausdinti 1875 m., o 1890 m. pasirodė ir spalvoti. Tarpukariu Lietuvoje labai išpopuliarėjo šventiniai sveikinimo atvirukai. Dauguma jų buvo spausdinami užsienyje, tik Lietuvoje įspausdavo lietuvišką užrašą. Juose dažniausi žiemos peizažai, įvairių miško žvėrelių, paukštelių, vaikų su dovanomis prie eglės atvaizdai. Nemažai religinių atvirukų – su Kūdikėliu Jėzumi, angelais. Pasitaikydavo atvirukų su idiliškomis įsimylėjusių porelėmis.

Paroda Venclauskių namuose-muziejuje gausiai iliustruota kalėdiniais atvirukais. Čia išvysite ir šiauliečio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus (1901–1986) tarpukariu sukurtus kalėdinius atvirukus, išleistus žinomo leidėjo, fotografo Kosto Cerpinskio (1887–1987), ir 1906 m. iš Šveicarijos į Puziniškio dvarą rašytojai Gabrielei Petkevičaitei (1861–1943) atsiųstą sveikinimo atviruką. Eksponuojami ir šiauliečio pedagogo, vadovėlių autoriaus Jono Murkos (1889–1945) šeimai siųsti kalėdiniai sveikinimai, JAV lietuvių išeivių organizacijų leisti atvirukai, lietuvių dailininkų XX a. 8–9 deš., Šiaulių „Aušros“ muziejaus kalėdiniai atvirukai.

Parodoje eksponuojamas Pelikso Bugailiškio (1883–1965) naujametinis sveikinimas „Aušros“ muziejininkams, siųstas 1962 m. Jo palinkėjimas, kad muziejininkystės „<...> dirva būtų rūpestingai ir sėkmingai plėšiama ir purenama, kad ji vis geriau ir geriau derėtų ir gražesnių vaisių turėtų“, jaudina bei įpareigoja ir šiandien, pasitinkant Šiaulių „Aušros“ muziejaus 100-ąsias įkūrimo metines, kurios bus minimos 2023 m. kovo 11 d.

Informaciją teikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus muziejininkė-rinkinio saugotoja Birutė Lukošiūtė, tel. 8 41 524392.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt