Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Vėlyvas ruduo šiemet gana šiltas, su žaliomis vejomis, vėjuotas ir be sniego. Bet tokios orų išdaigos vis tiek nieko neapgauna: žiema ant nosies. Išėjus į mišką stebina tyla, tik vėjas ūžia medžių viršūnėse. Paukščiai, kurie turėjo ir norėjo išskristi, jau išskrido, kurie nusprendė pasilikti – pasiliko, bet jų dabar ne taip lengva pamatyti, ypač miške, nes skirtingai nuo pavasario, dabar jie yra tylūs.
Kiek lengviau paukščius stebėti atviresnėse vietovėse. Keliauju prie Keramikos gamyklos tvenkinių – įdomi vieta paukščių stebėjimui, ypač pavasarį ir rudenį, migracijos metu. Tvenkiniai traukia vandens paukščius, be to jie tankiai apaugę šaltalankiais, gudobelėmis, Zyboldo obelimis, kurių vaisių derlius nelieka nepastebėtas ne tik augalėdžiu, bet ir vabzdžialesiu paukščiu. Taip ir yra: krūmuose šokinėja didžiosios ir mėlynosios zylės.
01.jpg
Vasaros metu jų pagrindinis maistas yra vabzdžiai ir kiti smulkūs bestuburiai, bet dabar zylės neatsisako pasmaguriauti ir vaisių minkštimu.
Kasmet mūsų krašte lieka žiemoti kažkiek smilginių strazdų. Šaltomis žiemomis jų būna mažiau, šiltomis – daugiau. Jeigu šiltuoju metų laikotarpiu jų pagrindinis maistas – vabzdžiai, sliekai, smulkūs moliuskai, tai šaltuoju sezonu strazdai minta pagrinde vaisiais, uogomis, todėl strazdų būrelius galima pamatyti soduose, gyvenvietėse prie šermukšnių ir, žinoma, Keramikos gamyklos vandens telkinių pakrančių želdynuose. Gausūs smilginių strazdų būreliai šmirinėja šaltalankių sąžalynuose, tupia medžių viršūnėse ir ant elektros laidų.
02.jpg
Pro tankius krūmynus matosi tvenkinys, ir jis nėra tuščias. Krūmai trukdo fotografuoti, bet vietomis žvejai pramynė takelius iki vandens, džiaugiuosi susiradęs tokį takelį. Prie tolimo tvenkinio kranto pageltusių rudeninių nendrynų matosi keli laukiai, jie iš tolo atrodo kaip juodi taškai, slapstosi tarp nendrių ir visai nenori fotografuotis. Yra ir didžiųjų ančių, jos nieko negali nustebinti, nes yra gausiausia žiemojančių vandens paukščių rūšis Lietuvoje. Dėmesį patraukia kelios gulbių nebylių šeimos. Šių metų gimimo jauni paukščiai savo dydžiu jau susilygino su tėvais, ir atskirti juos galima tik iš spalvų. Savo tėvų baltumą jie pasieks tiktai būdami dviejų – trejų metų amžiaus, o kol kas pilkos plunksnos iš tolo išduoda jų jaunystę.
03.jpg
Tvenkiniuose bendrai aptikau apie 20 gulbių, vieną porą be vaikų ir dvi su vaikais. Pastaraisiais metais gulbės nebylės retai pasilieka žiemoti Tauragėje; galbūt, atėjus šalčiui, ir šitos iškeliaus link Nemuno upės ties Kaunu, kur žiemą jų susirenka šimtai, bet galime joms palinkėti sėkmingai peržiemoti, sugrįžti pas mus ir toliau džiuginti akį savo grakštumu ir grožiu.
Tauragės krašto muziejus „Santaka“