Velykų laukimas

Šiauliai

Šioje "fotkėje" užfiksavau savo "sakramentą", prie jos paruošto šv. Velykų stalo, 2015 metais.

Stasys PuščiusŠaltinis: Etaplius.lt

32628

Tai yra reporterio nuomonė, už kurios turinį Etaplius.lt redakcija neatsako.

Jau daugiau nei prieš mėnesį prekybininkai pradėjo krauti į lentynas įvairiausių velykinių suvenyrų ir skanėstų. Dauguma laukia šitų pavasariškų švenčių ir ruošiasi joms.

Bepigu dabar ruoštis, kad visko pilnos lentynos. Kalbant su savo bendraamžininkais, dauguma jaučia nostalgiją Velykų šventėm, kurios buvo mūsų vaikystėje. Aš pats kaimo vaikis. Labai gerai prisimenu, su kokiu džiaugsmu laukdavau šių garbingų švenčių.

Likus iki Velykų kokiam mėnesiui, būtinai skersdavo paršą. O kiek darbo būdavo paskerdus kiaulioką. Mamytė pasišildydavo kibirą vandens, man liepdavo pasiimti kaip tada sakydavo kvartą, ir eidavome ant daržo.

Mamytė imdavo taip vadinamas vėdarines žarnas vieną po kitos, pražiodydavo galą, o aš pasemdavau vandens ir pildavau. Taip būdavo išplaunamos žarnos. Man tai nelabai patikdavo. Gerai jeigu geras ir tykus oras, bet būdavo, kad pūsdavo šiaurys ir labai būdavo nemalonu. Bet reikėdavo kentėti.

Kada būdavo išplautos storosios žarnos, tai jas pasūdydavo ir sudėdavo į kokią nors molinę puodynę. Tada čiupdavo plauti ir skusti plonąsias žarnas, taip vadinamas dešrines. Kada su žarnomis jau būdavo susitvarkyta, pradėdavo ruošti dešroms mėsą. O ją reikėdavo sumalti.

Kadangi dar nebuvo elektros, tai prie stalo tėvelis prisukdavo mėsai malti taip vadinamą dešimto numerio mėsmalę ir sukant ją mėsos gabalėliai susimaldavo. Mėsmalę sukdavo pats tėvelis, nes dar man neužteko jėgų. Juk tada dar man nebuvo ir dešimties metelių. Bet užtat dešras gaminti, tai aš jau galėjau padėti.

Prie mėsmalės prisukdavo spec. vamzdelį, ant jo užsmaudavo dešrinę žarną, mamytė dėdavo mėsos faršą į taip vadinamą mėsmalės gerklę, o aš sukdavau. Taigi šitaip būdavo gaminamos dešros. Ir kai būdavo pagamintos, sudėdavo į didelį krepšį ir nešdavo į kieme pastatytą rūkyklą.

Tą dalyką atlikdavo tėvelis. Bet dar tėvelis turėjo pasiruošti ir alaus gamybai. Užsidėdavo ant dviračio bagažinės pusmaišį sudaigintų ir išdžiovintų miežių ir važiuodavo pas kaimyną. Mat šis turėjo girnas. Taigi miežius nemaldavo į miltus, bet sutrėkšdavo. Mat iš miltų alaus nepadarysi. Kad padaryti skanų ir malonų "šnekutį", reikėjo teisingai viską padaryti. Aš jau dabar daug ir primiršau, kokias operacijas darydavo. Paskutinis etapas buvo, tai supilti į alui skirtą statinaitę. Ten šnekutis toliau "gyvendavo".

Na, o mamytė, likus keliom dienom, užsimaišydavo, išsiminkydavo ir kepdavo įvairius pyragus. Mums, vaikams, labiausiai patikdavo bunduliukai su varške. Žodžiu, ruošdavosi šv. Velykų šventėm visas kaimas. Būdavo išeini į kiemą ir užuodi iš visų pusių pyragų kvapą.

Pagaliau sulaukdavome šv. Velykų ryto. Anksti tėvelis su manimi eidavo į už kilometro esančią bažnyčią. Dar saulutei tik kylant prasidėdavo "Prisikėlimo" procesija. Teko dalyvauti pačioje procesijoje. Tėvelį ir mane aprengdavo baltomis kamžomis. Visa tai atlikdavo zakristijonas. Tėvelis atsimenu, su keliais vyrais nešdavo "baldakymą", kurio viduje eidavo kunigas si minstrancija. O aš kadangi dar buvau piplys, tai duodavo nešti nedidelę karūnėlę.

Pagaliau pareidavome į namus. Ateidavo keli giminaičiai ir prasidėdavo margučių mušimas. Čia tai labiausiai rūpėdavo vaikams. O suaugę gerdavo putojantį alutį "šnekutį" ir pasigardžiuodami valgydavo karštus ir kvapnius vėdarus. Prasidėdavo linksmos šnekos. Kartais pokalbiai pakrypdavo į nelinksmus dalykus. O laikai buvo labai neramūs. Prasidėjo per prievartą varymas į kolchozus, o miškuose tratėjo šūviai. Visa tai jau praėjo seniai.

Šiandien, visai kitaip laukiama ir švenčiama sulaukus šias šventes. Mat nebeliko tokio laukimo šurmulio. Nei pyragų, nei alaus gaminti nebereikia. Viskas yra pagaminama, tik reikia nusipirkti ir parsinešti. Taigi gal ir nebėra tokio smagumo artėjant šventėm. Juk visas smagumas atsiranda tada, kada gali gerėtis savo darbo vaisiais.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt