Vėluojantis pavasaris nuo žiedadulkių gausos neapsaugo

Vilnius

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt

2701

Nors pavasaris nelepina saulėtomis dienomis, gamta pamažu bunda, tad alergiškiems žmonėms šiuo metu – sunkus laikotarpis. Medžiai Lietuvoje – anksčiausiai pavasarį pražystantys augalai, tačiau jų žydėjimu problemos nesibaigia – netrunka pražysti žolynai: kietis, smilgos, žiemkenčiai: rugiai, kviečiai, gysločiai, ir šienligė vėl virkdo jautriuosius.

Gali atsirasti bet kuriuo gyvenimo laikotarpiu

Jeigu anksčiau alergiškas būdavo vos vienas kitas žmogus, dabar alerginėmis ligomis sergančių žmonių pasaulyje daugėja. Ant gleivinės nusėdusios žiedadulkės išskiria baltymus, sukeliančius imuninės sistemos reakcijas, kurios ir pasireiškia alergijos simptomais – varvančia ir niežtinčia nosimi bei akimis, perštinčia gerkle, kosuliu, odos įjautrinimu bei kitomis vargu ar kam maloniomis reakcijomis. Beje, minėtieji simptomai panašūs ir į peršalimui būdingus simptomus, tad be tyrimų nelengva pasakyti, alergija tai ar ne.

Ne visi gimsta alergiški. Alergija galite susirgti bet kurio amžiaus – liga graso ne tik kūdikiui nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų, bet ir garbaus amžiaus sulaukusiam senoliui. Brandesnio amžiaus žmonėms alergija atsiranda, kai pažeidžiami kvėpavimo takai, pakitus imuninei organizmo sistemai.

Situacija, anot bendrosios praktikos slaugytojos Birutės Krištopaitienės, visiškai paprasta – sveikas žmogus pauostė gėlę, jam šiek tiek panižo nosį, jis nusičiaudėjo, bet daugiau nieko blogo neatsitiko, tačiau po kelerių metų reakcija gali būti visiškai kitokia. Žmogus, pauostęs tokią pačią gėlę, pajunta niežulį ir perštėjimą, jis ilgai čiaudi, jam „bėga“ nosis. Nosies gleivinė „karščiuoja“, žmogus reaguoja alergiškai. Tai jau nenormali, iškreipta organizmo reakcija, kai padidėja jautrumas vienai ar kelioms genetiškai svetimoms organizmui medžiagoms po kartotinio sąlyčio su jomis. Sergantieji alergija labai jautriai, o kartais net itin stipriai reaguoja į medžiagas, į kurias beveik nereaguoja sveikas žmogus. Beje, klaidinga manyti, kad alergija užklups tik ten, kur yra augalų. Žiedadulkės keliauja tūkstančius kilometrų, todėl jų apstu visur.

Jeigu kūdikis paveldėjo polinkį į alergiją, liga nebūtinai turi pasireikšti pirmaisiais jo gyvenimo mėnesiais. Kūdikio odelė gali būti sudirginta dėl daugelio priežasčių: kūnelis gali būti išbertas prakaitinės, užpakaliukas – nuo sauskelnių, išsivystyti odos bakterinė arba grybelinė liga arba oda išoriškai sudirginama prisilietus prie kokio nors audinio ir pan.

Alerginę slogą ir astmą sieja ryšys

Dažniausiai tam, kad išsivystytų alergija, reikia laiko. Paradoksas, tačiau stebima, kad vaikai, kurie nuo pat gimimo auginami labai steriliai, tampa dažniau alergiški negu tie, kurie laksto be kelnyčių kaimuose, o jų rankos nuolat būna purvinos.

Jeigu liga atsirado vaikystėje, nereikia manyti, kad ji išnyks savaime. Negydoma ji gali ne tik neišnykti, bet ir dar labiau sustiprėti, tad numoti ranka į varginančius simptomus, anot slaugytojos, nederėtų. „Dažnai girdžiu sakant, pasisnargliuos savaitę, kitą ir praeis“, – dalijasi pastebėjimais slaugytoja ir kalba, kad žmonės ima suprasti ligą tik patys su ja susidūrę akis į akį.

Sužaliavus gamtai, neretai paūmėja ir bronchinė astma. Dar II amžiuje Klaudijus Galenas nurodė asociaciją tarp slogos simptomų ir astmos. Alerginė sloga dažnai prasideda anksčiau nei astma, tačiau šias abi ligas sieja ryšys – tie patys kvėpavimo takai, bendri anatominiai ir funkciniai panašumai. Abiejų ligų atveju organizmą įjautrina ir simptomus išprovokuoja tie patys alergenai.

Duomenys kiekvienam individualūs

Mieste gyvenantys žmonės būna alergiškesni nei kaimo. Įvairaus pobūdžio ir kilmės alergijas skatina vis didesnis aplinkos užterštumas, urbanizacija, didėjantis buitinės chemijos medžiagų vartojimas, pramoninė maisto gamyba, stresas, žalingi įpročiai. Alergijų didėjimo priežastys iki šiol nėra visiškai aiškios, ir pasaulio medikai bei mokslininkai deda daug pastangų tiriant alergijas. Tad, anot slaugytojos, nieko keisto, jog esant nusiskundimams, dažnas ieško kažkokių kitų organų sutrikimų ar infekcijos, nė nesusimąstydami, kad pašlijusios savijautos kaltininkė – alergija.

Daugelyje pasaulio šalių yra įprasta, skelbiant meteorologines prognozes, nurodyti ir žiedadulkių koncentracijos indeksą. Taip sergantieji sužino, ar gali planuoti laisvalaikį gamtoje, kokių profilaktikos priemonių imtis, ar suintensyvinti gydymą.

Kamuojamiems alergijos B. Krištopaitienė pataria vesti žiedadulkių dienoraštį, kuris padės išsiaiškinti, kokios augalų žiedadulkės būtent jums sukelia alergiją. Kaip ir kiti savęs stebėjimo metodai, geriausia, kai jie trunka ilgą laiką, todėl dienoraštį reikia pildyti nuolat, kiekvieną dieną.

Planuojant kasmetes atostogas, patartina atsižvelgti į tai, kada jūsų pasirinktoje poilsiavietėje žydi jums pavojingi augalai. Verčiau reikia rinktis tas vietas, kur žiedadulkių koncentracija mažiausia, tarkime, spygliuočių miškuose, pajūryje ar kalnuose.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt