Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pristatymas. Dviračių gamykloje Imantas Greitmanas pristatė šiek tiek daugiau nei už mėnesio prasidėsiančią savo kelionę, kuri truks 4 200 kilometrų. Žygį šiaulietis skiria Lietuvos šimtmečiui paminėti.
Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt
Šiauliai nuo seno tituluojami dviračių miestu. Ir nors šį statusą miestas esą jau prarado, dviračių sporto mėgėjams skųstis nevertėtų – Šiauliuose netrūksta renginių dviratininkams, o ir miesto infrastruktūra darosi vis labiau palankesnė sveikesnį gyvenimo būdą propaguojantiems gyventojams. Tačiau šiame kontekste bene labiausiai miestą garsina čia pat įsikūrusi didžiausia dviračių gamykla Šiaurės Europoje „Baltik vairas“.
Paties dviračio išradimas truko ilgai daugelio žmonių pastangomis. Dviratį bandė išrasti tūkstančiai žmonių iš įvairių pasaulio šalių. Vieniems jų priklauso idėjos, kitiems – realizavimas. Dabartinio dviračio pirmtakas pasaulį išvydo 1817 metais, tačiau dabartinė dviratė transporto priemonė žymiai patobulėjusi – patys turėjome puikią progą tuo įsitikinti.
Kartu su „Splius“ ir „Etaplius“ bičiuliu Imantu Greitmanu, netrukus dalyvausiančiu ilgiausiose dviračių ištvermės varžybose, keliaujame pasižvalgyti, kur ir kaip gimsta jo širdį patraukusi transporto priemonė.
img-1912.jpg
Darbas sutelktas į poreikį
Įžengę į dviračių gamyklos pastatą, iš tiesų apstulbome. Daugybė cechų, per 500 darbuotojų ir nesuskaičiuojamas kiekis įvairiausių dviračių. Akimirksniu suvokėme, kad apie tai, kaip kruopščiai ir ilgai surenkamas vienas dviratis, nė nenumanėme.
Kiekviena, net ir pati smulkiausia, detalė yra preciziškai sudėlioto darbo dalis. Matydama išsiplėtusias Imanto akis, vedama smalsumo, klausiu jo, ar kaip dviračių entuziastas buvo susimąstęs, kaip gimsta ši transporto priemonė. Šiaulietis šypsosi, viską fotografuoja, smalsiai apžiūrinėdamas, ir taria: „Procesas tai tikrai stebina.“
„Sandėlis, dažymas, surinkimas – trys pagrindiniai skyriai. Po to seka tokios kaip ir mažesnės stotelės: paruošimas, vienas detalių surinkimas, kitas, logistika“, – lakoniškai dviračio kelią gamykloje įvardija produkto vystymo vadybininkas Mantas Skinderis.
Tačiau visi šie procesai sudaro tik 5 proc. viso dviračio sukūrimo darbo. „Visa kita verda kitur. Tai yra: susitikimai su klientu, jų poreikių išklausymas, rinkų analizavimas, skirtingų dviračių sukūrimas skirtingoms rinkoms. Darbas, kol dviratį pradedame surinkti, trunka mažiausiai metus“, – atskleidžia
M. Skinderis.
„Dviratis neatsiranda, jeigu nėra poreikio. Ir net jeigu yra poreikis, dviratis turi atitikti kainą ir kliento norus“, – papildo produkto vystymo vadybininkas Saulius Cigas.
img-1758.jpg
Pristatė savąjį šimtmečio žygį
Tęsdamas pažintį su dviračių kūrėjais ir šį sportą laisvalaikiu propaguojančiais darbuotojais bei įmonės generaliniu direktoriumi Žilvinu Dubosu, Imantas pristatė šiek tiek daugiau nei už mėnesio prasidėsiančią savo kelionę, kuri truks 4 200 kilometrų. Žygį šiaulietis skyrė Lietuvos šimtmečiui paminėti.
„Nesu joks profesionalus sportininkas. Tiesiog mėgstu važiuoti dviračiu ir šiemet tėškiau labai rimtą iššūkį sau. Galbūt ir nebūčiau pasiryžęs, jei ne ši ypatinga proga“, – sako „VeloFanas“.
Imantas pasakoja šiuo metu intensyviai besitreniruojantis ir kasdien dviračiu nuvažiuojantis po 100 kilometrų ir daugiau.
„Mes būtume pasisiūlę minti kartu, bet po 100 kilometrų turbūt ne“, – juokauja dviračių gamyklą aprodęs M. Skinderis.
Tiesa, vienam iš įmonės darbuotojų – projekto vystymo vadybininkui Justinui Černiauskui – „Northcape4000“ dviračių ištvermės varžybos buvo žinomos. Be to, Justinas netruko prisipažinti pats šiuo metu besiruošiantis varžyboms. Tiesa, truputį kuklesnio maršruto: „Jos tęsis per Lietuvą: nuo Lenkijos su Lietuva sienos iki Lietuvos su Latvija.“
Pasisėmęs idėjų, tęs pasiruošimą
Pasiryžti dalyvauti, užsiregistruoti varžybose ir treniruotis nepakanka. Imantas šiuo metu sprendžia, kaip ištaisyti savo dviračio ydas. Daugybė treniruočių metu nuvažiuotų kilometrų atskleidė silpnąsias transporto priemonės vietas.
„Dviratis nėra skirtas tokiam keliavimui, jis daugiau yra sportinio tipo. Kai pats rinkausi, nežinojau visų aspektų ir tikėjausi, kad viskas bus gerai. Dabar renkuosi naujus ratus, ratlankius ir stipresnius stipinus, kad kelyje turėčiau mažiau problemų. Laukia ir latviški keliai, kurie yra labai prastos kokybės“, – sako šiaulietis.
J. Černiauskas Imantui patarė išsispręsti šias bėdas nedelsiant, nes varžybose trūkumai tikrai gali pakišti koją.
Pasisėmęs idėjų, Imantas tęs pasiruošimą varžyboms. Dar laukia daug įdomių nuotykių ir susitikimų – visa tai sekite kituose savaitraščio „Etaplius“ numeriuose, taip pat naujienų mainų platformoje www.etaplius.lt ir feisbuko puslapyje „VeloFanas“.