Vėjo perpučiamame name gyvenančios keturių vaikų mamos svajonė – suremontuoti stogą

Lietuva

Etaplius.ltŠaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

261942

Globos namuose, vėliau – pas globėją augusios, šiandien keturių vaikų mamos Jurgitos didžiausias rūpestis – judrūs mažieji bei remonto nematęs namo stogas. Įgijusi dvi profesijas, moteris nedideliame Lietuvos miestelyje darbo neranda – darbdaviai baiminasi, kad Jurgitos vaikai sirgs ir ji negalės dirbti. O darbo Jurgita nebijo – net nieko nenešant sunkiai įveikiami, statūs laiptai į antrąjį namo aukštą, kuriame glaudžiasi visa šeima, jai nekelia sunkumų.

Kaip mikliai Jurgita jais neša malkas, kaip keturiese telpa trijose siaurose lovose ir ką atsako, klausiama, ar jai sunku, LNK žiūrovai išvys jau kitą penktadienį, kovo 24 d., LNK „Gelbėkit vaikus“ paramos koncerte.

Lankydamas vaikų dienos centrą – pirmą kartą nuvyko į Lietuvos sostinę, pajūrį

„Tėveliai mūsų neaugino. Su seserimi, kuri vyresnė penkeriais metais, augome globos namuose. Į juos patekome, kai iš abiejų tėvų buvo atimtos tėvystės teisės. Mėgo išgerti. Vėliau gyvenau pas globėją. Ji pirma paėmė seserį, paskui mane. Globėja mus augino iki 18 metų. Ji mus mokė žemės darbų, gyventi, nesuklupti kelyje. Už tai esu jai dėkinga“, – pasakoja Jurgita ir, kalbant apie globėją, jos balsas suvirpa. Atšventusi 18 metų gimtadienį, Jurgita gavo pašalpą, kuri skiriama tėvų globos netekusiems ir pilnametystės sulaukusiems vaikams.

„Skirtą pašalpą turėjau panaudoti – ką nors nusipirkti. Pagalvojome, kad geriau nusipirkti namo dalį. Aš ir nusipirkau. Šiuose namuose gyvenu jau 22 metus. Čia gyvendama su pirmuoju vyru susilaukiau sūnaus. Dabar jam 19-ka“, – sako Jurgita. Laimonas mokosi baldžiaus specialybės, tačiau mokslai jam sunkiai sekasi. – „Jam lengviau prie darbų, lengviau dirbti nei mokytis, tačiau šie metai paskutiniai. Labai daug mokytis reikia. Kada ne kada turi laisvo laiko – tai pasisiūlo pas žmones padirbėti. Darbo nebijo. Ir man padeda.“

Vaikai pratinami lankyti dienos centrą

Jurgitos pirmagimio tėvas ir pirmasis vyras mirė prieš devynerius metus. Po kelių metų moters gyvenime atsirado kitas vyras – dabar jau trijų Jurgitos vaikų tėvas. Šeštuosius metus skaičiuojantis Lukas ir dvyniai – ketverių Erikas ir Kajus lanko darželį. Berniukų mama atvira – berniukai labai judrūs, vyresnysis dažnai rodo pavyzdį ir dvyniai kartoja brolio išdaigas. „Nors darželis netoli, keli kilometrai, Kajus, smulkesnis, lėtesnis, pėstute sudėtinga. Turime važiuoti autobusu. Šios kelionės sunkios – sunku juos suvaldyti. Ir iš darželio sulaukiu nusiskundimų dėl jų judrumo, tačiau ten jie užimti. Lukas mėgsta piešti, rudenį jau bus priešmokyklinukas – jau mokosi skaičiavimo, rašymo“, – pasakoja keturių berniukų mama.

Jurgitos jaunesnieji sūnus taip pat pratinami lankyti miestelyje veikiantį, „Gelbėkit vaikus“ tinklui priklausantį vaikų dienos centrą. „Kol kas jie per maži, bet kai jau eis į mokyklą – lankys ir vaikų dienos centrą. Dabar jame kviečiami apsilankyti, kai vyksta šventės, vežėme brolius visos dienos ekskursijai į Vilnių“, – pasakoja „Gelbėkit vaikus“ tinklui priklausančio vaikų dienos centro vadovė Elena Petkūnienė. Pasak jos, vyresnysis Jurgitos sūnus Laimonas dienos centrą lenkė ketverius metus, per kuriuos vaikinas pirmą kartą apsilankė Vilniuje, pajūryje. „Sostinė sūnui paliko labai didelį įspūdį – grįžęs net kurį laiką negalėjo žodžio ištarti, buvo labai patenkintas. Taip pat su dienos centru sūnus buvo išvažiavęs į Vokietiją“, – dalinasi Jurgita ir sako, kad sūnus jau daug keliavęs, daug matęs ir įspūdžių patyręs.

Trijų mažamečių mamos niekas nenori priimti į darbą

Tolimiausia Jurgitos kelionė – Lietuvos pajūris, Kernavė, Trakai ir Kupiškis. „Kupiškis mano gimtinė. Du kartus per metus ten važiuoju – aplankyti mamos, močiutės, brolių kapų, dar ten gyvenančio tėvo. Tuo pačiu pabūname prie marių“, – pasakoja Jurgita. Gamta, iškylos vasarą daržai – didžiausi Jurgitos džiaugsmai. „Bulvės, morkos, svogūnai, pomidorai – aš mėgstu žemės darbus dirbti. Taip pat labai patinka visokios gėlės, kurios labiausiai patinka – pasisodinu. Rožės, lelijos, kardeliai – toks mano hobis“, – trumpais, kapotais sakiniais vardija Jurgita, o paklausta apie didžiausią svajonę sako negalinti pasakyti, nežinanti. Paklausta antrą kartą, pirmiausia kalba apie namui reikalingą remontą.

„Nuo to laiko, kai atėjau čia gyventi, namo stogas nebuvo nei karto remontuotas. Kada ne kada kokį šiferio lapą pakeičiame, bet viso stogo neišgalime pakeisti“, – sako Jurgita. Jos dabartinio vyro, dirbančio baldų apmušėju, atlyginimas ir pinigai už vaikus – vienintelės šeimos pajamos. – „Būna, kad atlieka kokie 30 eurų, tai po truputį atsidedi. Kai vaikai būna darželyje, pagyvenusios miestelio moteriškės paprašo kokios pagalbos, pasiūlo darbelį, pavyzdžiui, malkas sudėlioti. Aš mėgstu dirbti“. Nepaisant to, taip pat Jurgitos turimų siuvėjos ir neseniai per Užimtumą tarnybą įgytos valytojos profesijos, tris mažamečius auginančios mamos niekas į darbą nenori priimti – nerimauja, kad vaikai sirgs ir ji negalės dirbti.

Kai lauke didelis vėjas – namą perpučia kiaurai

Ne tik namo stogas, bet ir pats namas nei karto nėra remontuotas. Antrame jo aukšte, kuriame glaudžiasi Jurgita su šeima – virtuvė ir du nedideli kambarėliai. Viename jų miega du vyresnieji moters sūnūs, kitame, suglaustose lovose, – Jurgita su vyru ir jaunesnieji dvyniai. „Šituose namuose apkaltos sienos, užmūryti langai – vietoje buvusių trijų, palikome vieną. Sudėtas laminatas. O pats namas – šlakinis“, – sako Jurgita ir, paprašyta, paaiškina: „Kai sovietų laikais statė namą, viską taupė – viskas tik dėl vaizdo padaryta. Pajudink sienas, tai iš karto gali sugniužti. Kai lauke labai didelis vėjas, būna, kad mus kiaurai užpučia, nes ir langai seni, nestandartiniai“.

Name taip pat nėra vandentiekio. „Prausiamės pirty kiekvieną savaitgalį, nes vaikus reikia prausti, prižiūrėti. Ne tik vaikus prausiame, bet ir matys maudomės, drabužius skalbiame“, – dalinasi Jurgita. Vandentiekį šeima galės įsivesti, kai suremontuos pirmą namo aukštą, kurį, paėmęs paskolą, su visais ūkiniais pastatais įsigijo Jurgitos vyras. Pirmame aukšte atsiras ir dušo kabina, kurią organizacija „Gelbėkit vaikus“ jau yra nupirkusi Jurgitos šeimai. O kol kas ji į antrą namo aukštą tempia ne tik kibirus vandens, bet ir malkas žiemą. – „Vieno glėbio malkų mums tik pečiui, o dar plyta – plytai malkas nešame atskirai“.

Kuklius šeimos namus ir judriuosius berniukus, kurie netrukus pradės lankyti „Gelbėkit vaikus“ tinklui priklausantį dienos centrą, LNK žiūrovai išvys jau kovo 24 dieną.

Paremti „Gelbėkit vaikus“ dienos centrus jau dabar galima telefono numeriu 1407 – auka 3 eurai, 1416 – auka 5 eurai, 1415 – auka 10 eurų. Vaikų dienos centrams skirti didesnę sumą galima portale aukok.lt, pasirinkus projektą „Už vaikystę“.

Lovos

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt