Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Etaplius.LTŠaltinis: Alytaus miesto savivaldybė
Anelė užsiima labai skirtinga veikla, tad atspėti, kuo ji dirbo prieš išeidama į užtarnautą poilsį, gana sudėtinga. Pasirodo, A. Kisevičienė ilgus metus dirbo konditere.
Anelė gimė Dzūkijoje, tačiau būdama ketverių su tėvais išvyko gyventi į Vilnių. Sostinėje baigusi mokyklą, įgijo konditerio specialybę ir įsidarbino Vilniaus oro uosto restorane. Mėgstamas darbas Anelei sekėsi puikiai – jos pagamintus desertus ir konditerijos gaminius vertino ne tik į oro uosto restoraną užsukantys klientai, bet ir geriausi užsienio šalių konditeriai. Anelė yra ne kartą dalyvavusi Lenkijoje, Vokietijoje ar Kazachstane vykusiuose konditerių konkursuose. Galbūt oro uosto restorane Anelė būtų dirbusi ir ilgiau, jeigu ne ją į Alytų vėl sugrąžinęs likimas – prieš 42-ejus metus Anelė sutiko dabartinį savo vyrą, už jo ištekėjo ir iš Vilniaus sugrįžo gyventi į Alytų. Dzūkijos sostinėje ji taip pat kurį laiką dirbo konditere, tačiau vėliau konditerija tapo jos mėgstama laisvalaikio veikla. Tortus ar keksiukus artimiesiems ar draugams Anelė kepa dar ir šiandien, tačiau jau ne taip dažnai kaip anksčiau.
Šiuo metu Anelė mieliau užsiima kūryba ar rankdarbiais. „Aš esu žmogus „prie meno“, – teigia senjora. Tai įrodo ir gausybė jos sukurtų eilėraščių, kurių skaičius jau siekia beveik du šimtus.
A. Kisevičienė poeziją visada labai mėgo. Kai mokykloje tekdavo rašyti rašinius, ji visuomet gaudavo du pažymius: „Paprastai gaudavau ketvertą ir dvejetą. Ketvertą – už klaidas, nes jų kažkiek padarydavau, o dvejetą ... Mokytoja visuomet sakydavo, kad į temą atsakyta, gražus citatų junginys, tačiau mano minčių rašinyje nėra.“
Tad kurti eiles Anelė pradėjo dar mokykloje. „Mano vadovėlių pirmieji balti lapai niekuomet nebuvo balti, jie buvo aprašinėti mano eilėmis. Turėjau ir sąsiuvinį, į kurį rašydavau eiles, tačiau jame surašytus eilėraščius atidaviau pusbroliui. Jis mokykloje įkūrė ansamblį ir mano sukurtos eilės pavirto dainomis, tačiau sąsiuvinio su eilėraščiais jis man taip ir negrąžino, o vėliau mirė, tad tų ankstyvų mano sukurtų eilėraščių neliko“, – prisimena Anelė.
Paklausta, ar norėtų išleisti poezijos knygą, Anelė teigė, kad gal ir norėtų tai padaryti, tačiau leidyba brangiai kainuoja, be to, ji nesanti tikra, kad jos knygelę kas nors skaitytų.
Nuo siuvimo prie papuošalų vėrimo
„Buvo tokie laikai, kai nebuvo ką nusipirkti apsirengti, tuomet ir pradėjau vaikams siūti drabužius bei megzti. Buvo ir toks metas, kai nei vieno, nei kito nedariau, o vėliau, kai abi mano dukros išvažiavo į užsienį, atsirado daugiau laiko, tad vėl grįžau prie šios mėgstamos veiklos. Be to, tuomet populiarus pasidarė vėlimas iš vilnos ir dar susidomėjau atvirukų gamyba“, – apie kitus laisvalaikio užsiėmimus pasakoja A. Kisevičienė.
Be jau minėtos veiklos Anelė mielai užsiima ir papuošalų vėrimu. „Verti juos pradėjau prieš vyriausios dukros vestuves. Dukra vestuvėms užsisakė papuošalą, o aš – karoliukų. Pabandžiau suverti papuošalą – pavyko ir pasidarė įdomu. Vėliau pradėjau verti vėrinius iš natūralių akmenų“, – pasakoja senjora.
Neseniai Anelė atrado ir dar vieną veiklą – vazonų dekoravimą. Anelės teigimu, kai pabodo plastikiniai vazonai, sumanė, kad juos reikia dekoruoti pačiai. Iš pradžių tai darė su pakuliniais siūlais, riešutų kevalais, o dabar juos dekoruoja specialiu mišiniu iš lipalo ir sodos.
Savo sukurtais rankdarbiais Anelė neprekiauja – juos mieliau dovanoja artimiesiems ar draugams.
Į Pagyvenusių žmonių asociaciją – paskatinta kaimynės
Paklausta, kaip ji nusprendė tapti Pagyvenusių žmonių asociacijos Alytaus miesto skyriaus nare, Anelė teigė, kad šią asociaciją ji atrado ilgametės šios asociacijos narės ir kaimynės Onutės Jankauskienės dėka. Tiesa, dalyvauti asociacijos veikloje Anelę Onutei teko ilgai įkalbinėti, tačiau dabar Anelė džiaugiasi priėmusi teisingą sprendimą.
„Čia mes susirenkame pabendrauti, kartu keliaujame. Artimiausiuose mūsų planuose – kelionė į Ukmergę“, – pasakoja beveik dvejus metus Pagyvenusių žmonių asociacijos Alytaus miesto skyrių lankanti A. Kisevičienė.
Anelės teigimu, veiklos senjorams Alytuje netrūksta. „Jos trūksta tik tiems, kurie nenori kuo nors užsiimti. Juk jei žmogus nenori, niekas neateis į namus ir už rankos nenusives jo į spektaklį, koncertą ir už jį nesuras jam patinkančios veiklos“, – svarsto senjora ir artėjančios Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos proga Alytaus miesto senjorams linki būti tolerantiškiems ir jokiu būdu nesėdėti užsidarius namuose.