PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Gamta2019 m. Birželio 7 d. 09:53

Vasiukas dėkoja ugniagesiams, išgelbėjusiems jo gyvybę

Šiauliai

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


86909

Vasiukas - paprastas kaimo katinėlis, gyvenantis smagų katinišką gyvenimą mažame Pakruojo rajono Trivalakių kaime. Jis mėgsta šildytis saulės atokaitoje, žaisti su savo mama ir vyresniuoju broliu, dūkti erdviame kieme.

Tačiau nenuorama Vasiukas besiausdamas pateko į didelę bėdą, kuri vos nepareikalavo jo gyvybės.

Antradienio rytą šeimininkė kaip visuomet išleido katinėlį į lauką. Nieko blogo neįtardama dirbo kasdienius darbus, tačiau pavakare susirūpino, kad augintinis, kaip įprastai, niekur nesirodo ir negrįžta namo. Negrįžo jis ir naktį, nors visada miega tik kambaryje, nes taip yra įpratęs.

Vasiuko šeimininkė rimtai sunerimo ir kitą rytą su sūnumi pradėjo jo paiešką. Išnaršė pakeles, pamiškes, pievas, tačiau katinėlio niekur nerado. Į galvą ėmė lįsti baisios mintys - gal automobilis partrenkė, gal šuo užpuolė.

Ir tik ketvirtadienio popietę, begrėbiant nupjautą žolę, netoli sodybos esančiame miškelyje šemininkės sūnus išgirdo silpną kniaukimą. Šio garso vedini žmonės patraukė į miškelį ir ten, seno uosio viršūnėje išvydo savo augintinį.

Katinėlis buvo išsekęs, sunkiai kvėpavo. Šaukiamas Vasiukas dairėsi žemyn, tačiau niekaip nesiryžo mėginti nulipti. Drebančiomis kojytėmis nusileisdavo keletą centimetrų ir vėl prisiplodavo prie medžio šakos.

Šeimininkė, matydama išsekusį, karščio, alkio ir troškulio išsekintą gyvūnėlį apsipylė ašaromis. Deja, medis buvo per aukštas - niekas visame kaime neturėjo tokių kopėčių, kurios siektų bent pusę jo, o Vasiukas tupėjo pačioje viršūnėje.

Supratę, kad patys nieko nepadarys, žmonės nusprendė kviesti pagalbą. Atvyko ugniagesių gelbėtojų komanda. Jie įvertino situaciją ir pradėjo gelbėjimo operaciją. Panaudojus atsivežtas kopėčias, pavyko prisiartinti prie gyvūno, tačiau vos kelių centimetrų jį pasiekti trūko. Ugniagesiai kantriai šaukė, meiliai šnekino išsigandusį katinėlį. Įprastai svetimų žmonių bijantis Vasiukas, matyt, suprato, kad norima jam padėti, todėl nedrąsiai priartėjo prie ugniagesio tiek, kad šis galėtų pagriebti jo letenėlę.

Jau netrukus augintinis buvo šeimininkės glėbyje ir laimingai grįžo namo. Vargšelis godžiai lakė vandenį, vėliau sočiai pavalgė ir nei per žingsnį nesitraukė nuo žmonių - meilinosi, murkė, lyg dėkodamas už išgelbėtą gyvybę.

Vasiukas ir jo šeimininkė nuoširdžiai dėkoja ugniagesiams, kurie kantriai dirbo, kad padėtų gyvūnui. Nėra mažos ar didelės gyvybės - jos visos vienodai svarbios.