Vartotojai tvarių finansinių paslaugų laukia, bankai jų teikti – neskuba

Vilnius

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

109384

Lietuvoje jau esama poreikio tvarkyti asmeninius finansus tvariu, t. y. visuomenei ir gamtai draugišku, būdu. Lietuviai net pasirengę atsisakyti dalies investicijų uždarbio, jei pinigai investuojami pagal tvarumo principus. Tą parodė reprezentatyvi gyventojų apklausa, kurią atliko bendrovė „Spinter tyrimai“ kelių nevyriausybinių organizacijų užsakymu. Vartotojų nuomonės apklausa tokia tema Lietuvoje atlikta pirmą kartą.

Rezultatai optimistiški: 71 proc. apklaustųjų teigia, kad jiems yra svarbu, jog fondas, į kurį ruošiamasi investuoti, laikytųsi „tvarių investicijų“ principo: 24 proc. apklaustųjų tai labai svarbu, 47 proc. – greičiau svarbu. Šie ir kiti tyrimo rezultatai pristatyti ketvirtadienį Vilniuje vykusios spaudos konferencijos metu.

Beveik ketvirtadalis (24 proc.) apklaustųjų žino Jungtinių Tautų 17 Darnaus vystymosi tikslų (DVT): 3 proc. atsakė „taip, žinau“, 21 proc. – „taip, teko kažką girdėti“, 76 proc. nurodė nežinantys.

Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys konferencijoje pastebėjo, kad Lietuvos žmonių supratimas apie tvarumą, darnią gyvenseną, nedarantį žalos planetai finansų sektorių galėtų būti geresnis, bet žinant, kad tema nauja, reikia džiaugtis jau tuo, kad rezultatas yra ne „nulinis“. „Netgi kiek nustebino, jog trys iš penkių apklaustųjų sutinka šiek tiek mažiau uždirbti iš savo investicijų, tačiau jie nori jaustis gerai dėl to, kad jų investicija – tvari“, – pastebi jis.

Konferencijoje taip pat dalyvavusi Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė pabrėžė, kad finansų sektorius neturi likti nuošalyje nuo pasaulyje vykstančio aktyvaus judėjimo už planetos išsaugojimą. „Pinigai gali būti panaudoti įvairiai – jie gali tarnauti ir „skriaudžiant“ gamtą, ir ją išsaugant. Bankai, išduodami kreditus verslui bei investuodami, turėtų domėtis, kam bus panaudojami pinigai“, – teigia L. Paškevičiūtė.

Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų (NNVBO) platformos ekspertė Justina Kaluinaitė pažymėjo, jog tebelieka iššūkis – giliau supažindinti Lietuvos žmones su darniu (tvariu) vystymusi, plačiau komunikuojant Jungtinių Tautų Organizacijos darnaus vystymosi tikslus. „Paklausėme gyventojų, kiek yra girdėję apie darnaus vystymosi tikslus, kuriais grindžiamas visas šalių vystomojo bendradarbiavimo pamatas. Šio klausimo atsakymų rezultatai parodė, kad dar yra kur šviesti visuomenę. Tvarumą daug kas supranta tik kaip ekologiją, tuo tarpu ši sąvoka yra daug platesnė“, – mano ji.

Šiais metais atliktas tyrimas nurodo, jog nuo 2016 m. DVT žinomumas visuomenėje išlieka nepakitęs. J. Kaluinaitė šį rezultatą sieja su tuo, jog visuomenės informavimo veiklas dažniausiai įgyvendina pilietiniai judėjimai ir nevyriausybinės organizacijos, tačiau trūksta politinės valios bei valstybės institucijų įsitraukimo informuojant piliečius bei įgyvendinant Darbotvarkę 2030.

K. Kupšys prisipažino, kad jį maloniai nustebino atsakymai į klausimus, o kiek gi procentų pelno gali atsisakyti vartotojas, jei jam suteikiamas pasirinkimas investuoti į mažiau pelningą, bet aplinką tausojantį verslą, palyginus su investicija į „įprastą“ verslą. „Rezultatas – šie sąmoningi piliečiai vardan planetos ateities ir švarios aplinkos atsisakytų vidutiniškai net šeštadalio investicijų grąžos. Gal tai galėtų būti geras atspirties taškas, svarstant mokesčių priemones, kuriomis būtų stabdomas taršus vartojimas?“, – svarsto K. Kupšys, kuris kartu yra ir specializuotos vartotojų asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas.

„Sieksime, kad vis daugiau vartotojų suprastų, kokie finansai yra tvarūs, o kokie – ne. Darbas tęsiasi, ir mes tikimės dar ne kartą turėti galimybę papasakoti tvariu vystymusi susirūpinusiems vartotojams, kur kreipti savo finansinius išteklius, kad būtų daroma ne žala Žemei ir visuomenei, o sukuriama nauda“, – planuoja K. Kupšys.

Pasak vartotojų atstovo, pirminė analizė parodė, kad bankų orientacija į tvarių finansinių paslaugų pusę yra daugiau deklaruojama, negu reali. Pagal „Fair Finance Guide International“ metodiką įvertinus Lietuvoje veikiančius tarptautinius bankus, gaunasi apverktinas rezultatas. Lietuvoje veikiantys bankai gauna tik „šešetukus“ dešimtbalėje sistemoje. Kai kuriais atvejais net nėra kaip įvertinti, nes mažesniems bankams neuždėta prievolė atskleisti savo vykdomos veiklos užkulisių. „Išvada, – konstatuoja K. Kupšys, – deja, nelinksma: tarp Lietuvoje veikiančių bankų tvarių finansų pradmenų tenka ieškoti su žiburiu. Tvarių paslaugų finansų sektoriuje pasiūla? Jos tiesiog kol kas nėra.“

Ekspertas prognozuoja, kad tvarumo link bankus keistis vers dvi tendencijos. „Pirmiausia, Europoje rengiamas visas paketas dokumentų, kuris sutvarkys šią sritį. Bankai turės atsiskleisti, susikurs investicijų reitingavimo sistemos, paremtos objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, išmetamo CO2 kiekiu. Antra, patys vartotojai tampa sąmoningesni ir ima reikalauti iš bankų, kad jų pinigai būtų tvarkomi tvariai. Kitaip sakant, vartotojai „spaudžia“ bankus, o jei šie neturi ko pasiūlyti – tai „balsuoja kojomis“, pasirinkdami pagal tvarių finansų principus dirbantį finansinį partnerį“, – teigia vartotojų atstovas.

Apie tvarius finansus: kas tai yra

Tvarūs finansai (angl. sustainable finance) – tai pastaraisiais metais pasaulyje sparčiai populiarėjantis požiūris vertinti finansinių įstaigų veiklą per trejopą prizmę: aplinkosaugos, socialinius ir valdysenos veiksnius. Šiuos kriterijus įprasta žymėti santrumpa ESG – environmental, social, governance (angl.). ESG kriterijai glaudžiai siejasi su Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslais (DVT, angl SDG – sustainable development goals).

Pagal ESG kriterijus rūšiuojami bankai, investicijų fondai, draudimo bendrovės, o taip pat atskiri vertybiniai popieriai. Tvarių finansų sričiai priskiriamos, pavyzdžiui, „žaliosios“ obligacijos (green bonds), taip pat specialiu „ekologiniu“ ženklu pažymėti investicinių fondų platinami vienetai ir kiti investicijų objektai.

Skandinavijoje ir dar keliose pažangiose pasaulio šalyse (Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Japonijoje ir kt.) pagal ESG kriterijus jau keletą metų sudaromi bankų reitingai. Pradžią nubrėžė Nyderlandų nevyriausybinių organizacijų projektas „Fair Bank Guide“, kuris prasidėjo 2009-ųjų sausį, pasaulinės finansų krizės įkarštyje. ESG tikslus atitinkančias vertybes puoselėjančiam vartotojui reitingai gali padėti lengviau apsispręsti, kurių finansinių įstaigų (bankų, draudimo bendrovių, turto valdymo įmonių) paslaugomis naudotis, ar priešingai – vengti. Tvarių finansų tema Lietuvoje taip pat pradedama kalbėti vis garsiau – šiemet veiklą pradėjo iš nevyriausybinių organizacijų atstovų suburta Tvarių finansų stebėsenos grupė (TFSG). Grupės darbą kuruoja asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“, Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas bei kiti partneriai, projektui 2019 metais užsitikrinus Teisingumo ministro įsakymu skirtą finansavimą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt