Vartojimo reikmėms skolinasi kas antras

Lietuva

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

4182

Šalyje spartėjant ūkio augimui ir kylant atlyginimams, lietuviai ne tik energingiau vartoja, bet ir skolinasi. Šiuo metu kas antras lietuvis yra paėmęs paskolą vartojimo reikmėms, o per ateinančius 2 metus planuoja skolintis dar didesnes sumas – tokius rezultatus atskleidė finansinių paslaugų bendrovės atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad pagerinti gyvenimo kokybę skolintomis lėšomis dažniausiai linkę aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai.

Linkę skolintis, o ne taupyti

Tyrimo duomenimis, galimybė pasiimti paskolą vartojimo poreikiams tenkinti yra itin aktuali lietuviams – beveik pusė (48 proc.) apklaustųjų teigė kada nors gyvenime turėję tokios patirties, o kas ketvirtas (24 proc.) jų teigė skolinęsis bent kartą per pastaruosius 2 metus. Toks finansavimo būdas lietuviams yra priimtinesnis už ilgą taupymą reikalingam daiktui ar paslaugai įsigyti – 42 proc. vartojimo paskolas per pastaruosius 5 metus ėmusių respondentų teigė, kad tokį sprendimą lėmė santaupų trūkumas.

Patenkinti būtinus poreikius ar pagerinti gyvenimo kokybę skolintomis lėšomis dažniausiai linkę didžiausias pajamas gaunantys lietuviai – net 62 proc. uždirbančių 1001-1300 Eur teigė kada nors turėję vartojimo paskolą. Palyginimui, tarp uždirbančių 301-500 Eur vartojimo reikmėms skolinosi 42 proc. respondentų.

Šiuo metu vartojimo paskolą turi beveik pusė (48 proc.) mūsų šalies gyventojų – analizuojant lietuvių skolinimosi įpročius paaiškėjo, kad jiems priimtiniau skolintis mažesnes sumas, bet dažniau. Apklausos rezultatai rodo, kad per pastaruosius 5 metus lietuviai dažniausiai skolinosi iki 499 Eur – tokie respondentai sudarė 35 proc. visų besiskolinusių; 28 proc. respondentų skolinosi 500-999 Eur, 18 proc. – 1000-2999 Eur, o 19 proc. respondentų paskolos suma siekė daugiau nei 3 tūkst. Eur. Tyrimas atskleidė, kad galimybė pasiskolinti lėšų vartojimui aktualiausia 18-29 metų asmenims – šiuo metu tokių finansinių įsipareigojimų turi net 59 proc. šios grupės atstovų.

Tyrimą inicijavusios bendrovės komercijos vadovo Sauliaus Kuliešiaus teigimu, vartojimo paskola užima gana svarbią vietą lietuvių asmeniniame ir šeimos biudžete. „Nepriklausomai nuo asmens amžiaus ar gaunamų pajamų, susidūrus su poreikiu įsigyti stambesnį pirkinį ar paslaugą lietuviai yra linkę ieškoti įvairių finansavimo šaltinių ir tolygiau paskirstyti planuojamas išlaidas, – teigia S. Kuliešius. – Poreikis pasiskolinti papildomų lėšų gali būti aktualus įvairiose gyvenimiškose situacijose. Atšilus orams jaučiamas pagyvėjimas, nes žmonės suskumba remontuoti būstą, keisti baldus ir buitinę techniką, įsirenginėti lauko terasas ar įsigyti naują automobilį.“

Planuoja skolintis didesnes sumas

Tyrimo duomenys atskleidė, kad vartojimo paskola turėtų išlikti gana svarbiu lietuvių finansiniu šaltiniu – vien per artimiausius 2 metus pasiskolinti planuoja 13 proc. apklaustųjų, o 30 proc. dėl to dar nėra apsisprendę. Prisiimti naujus finansinius įsipareigojimus ketina daugiau vyrų nei moterų – atitinkamai 58 ir 42 proc. Didžiausią dalį tokių gyventojų sudaro aukštesnes pajamas (1001-1300 Eur) gaunantys lietuviai – šioje pajamų grupėje skolintis planuoja beveik kas ketvirtas respondentas (22 proc.).

Tyrimas atskleidė, kad artimiausiu metu turėtų didėti ir vidutinė lietuvių skolinama suma – beveik pusė respondentų (42 proc.), planuojančių imti vartojimo paskolą per artimiausius 2 metus, ketina skolintis didesnę sumą nei pastarąjį kartą. S. Kuliešiaus teigimu, tokius planus galima sieti su optimistinėmis tendencijomis darbo rinkoje ir augančiu lietuvių vidaus vartojimu.

„Kylantis darbo užmokestis keičia vartotojų poreikius, teigiamai veikia jų perkamąją galią, leidžia optimistiškiau vertinti savo finansines galimybes, todėl lietuvių pirkinių krepšelyje vis dažniau atsiduria brangesnės, geresnės gyvenimo kokybės prekės ar paslaugos, kurias įsigyjant drąsiau prisiimami ir įvairūs finansiniai įsipareigojimai. Tai ypač aktualu aukštesnes nei vidutines pajamas gaunantiems asmenims, kurie tiki galintys lanksčiau suderinti savo lūkesčius ir galimybes“, – teigia S. Kuliešius. Pasak jo, tokios tendencijos leidžia prognozuoti, kad artimiausiu metu paskolos vartojimo reikmėms nepraras savo populiarumo, o vidutinė vartojimo paskolos suma ateityje kils.

Tyrimo metu buvo apklausti 1003 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 m. amžiaus.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt