Vartant grybautojo žinyną prireikė visagalio interneto pagalbos

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

15209

„Panašu, grybavimo sezonas nesibaigia“, – pagalvojau atvertusi išsamų grybautojo žinyną, parašytą grybų žinovo Valdo Sasnausko. Mintis, jog visažinis internetas ir taip pamėgtas „googlinimo“ metodas kartais apgauna, vis tik labai neerzina. Tačiau abejoti knygomis, iki atsiverčiant šį vadovėlį, dar neteko.

Grybų sezonas prasidėjo ir grybautojai jau džiaugiasi gausiu laimikiu. Pagaliau į mišką susiruošiau ir aš. Tiesa, prieš besileidžiant į kelionę pamaniau, kad vertėtų šiek tiek pagilinti žinias, apie miško gėrybes. Seniai žinojau, kad Lietuvoje galima rasti net keletą tūkstančių grybų rūšių, tačiau šiukštu negalima kiekvieną rastą grybą dėti į pintinę. Iš visos gausybės grybų, valgomų ir naudingų organizmui tėra mažoji dalis. Beje, dalis jų net ir nuodingi.

Visai neseniai įsigijau grybautojo žinyną „Lietuvos grybai“, kurį parašė žinomas biologas Valdas Sasnauskas. Deja, knygos turiniu labai greitai teko sudvejoti.

Štai čia, 150 puslapyje aptikau valgomąjį pievagrybį. Lietuvoje jis labai dažnas. Jį, anot autoriaus, pievose ar pamiškėse galima surasti nuo pavasario iki vėlyvo rudens. Gero valgomojo grybo kepurėlė esą yra 5-12 centimetrų skersmens, jauna – pusrutuliška, vėliau išgaubtai paplokščia, mėsinga, balta, balkšva, rusvai balta, gelsvai rusva. Grybo kepurėlės paviršius iš pradžių lygus ir baltas, vėliau pagelsta arba įgauna rusvą atspalvį ir pasidaro plaušuotas... Manydama, kad šiek tiek informacijos apie šią miško gėrybę įsiminiau, verčiu puslapius toliau.

dsc-0181.JPG

170-ąjame puslapyje randu raukšlėtąjį guduką. Iškalbingai pavadintas valgomasis grybas taip pat labai dažnai sutinkamas Lietuvoje. Jo augimo laikas – nuo rugpjūčio iki spalio. Grybo aprašymas nuo valgomojo pievagrybio skiriasi, taip pat skiriasi ir jų kategorijos bei kiti grybą apipavidalinantys bruožai. Guduką maniau pažįstanti, mat šį grybą drąsiai dėdavau į savo pintinę, tačiau knygoje išvydusi fotografiją, suglumau. „Ne tokį guduką rinkau“, – pamaniau. Supratusi, kad grybienę gamindavau ne su guduku, o su kokiu kitu, galbūt net nevalgomu grybu, išsigandau.

dsc-0185.JPG

Skubu ieškoti grybo internete. Radusi atsikvepiu. Pasirodo, kad aš teisi, o žinynas – klaidina skaitytojus. Prie šio grybo patalpinta pievagrybio fotografija.

Gudukas, kurį taip drąsiai renku ir kurį jau pamėgo visi namiškiai, mat grybas mėsingas, lengvai valosi ir yra gardus, atrodo štai taip.

image1.JPG

Knygą įsigijau viename didžiausių prekybos tinklų su didele nuolaida. Į galvą toptelėjo mintis, kiek daug žmonių galėjo būti suklaidinti, išvydę šį grybo aprašymą. Ir žinoma... Visa laimė, kad abu grybai – valgomi ir nepriklauso nuodingų grybų kategorijai.

Tad, grybautojai, būkite atidūs, o prieš skrandį papildant miško gėrybėmis, triskart įsitikinkite, kad jūsų rasti grybai yra valgomi.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt