PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2020 m. Kovo 8 d. 15:11

Varėnos geležinkelio stotyje atidarytą parodą lydėjo didžiųjų kompozitorių kūryba

Alytus

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt


120636

Varėnos geležinkelio stotyje kelionę po Lietuvą ir Europą pradėjo čiurlioniška dvasia alsuojanti unikali keliaujanti paroda „Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Claros Schumann ir Edvardo Griego kelionių maršrutai“.


Foto galerija:

paroda-varenos-gelezinkelio-stityje7.jpg
paroda-varenos-gelezinkelio-stityje-8.jpg
paroda-varenos-gelezinkelio-stityje10.jpg
paroda-varenos-gelezinkelio-stityje12.jpg
paroda-varenos-gelezinkelio-stityje-23.jpg
paroda-varenos-gelezinkelio-stityje66.jpg
paroda-varenos-gelezinkelio-stityje-444.jpg
paroda-varenos-gelezinkelio-stotyje-5.jpg
paroda-varenos-gelezinkelio-stotyje-29.jpg

Paroda pristato trijų Leipcigo aplinkos sujungtų kompozitorių kelionių maršrutus ir kasdienybę. Šia paroda varėniškiai pradėjo minėti savo žymiausio visų laikų kraštiečio, Senojoje Varėnoje gimusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio šimtas keturiasdešimt penktąsias gimimo metines. Varėniškiai ir miesto svečiai turėjo unikalią galimybę pasiklausyti parodos atidarymą lydėjusios ir muzikinės-istorinės programos „Štai, Čiurlionis!“, kuri šią erdvę pripildė ne tik muzikos, bet ir čiurlioniškos dvasios. Ją gražiausiais čiurlioniškos bei kitų kompozitorių muzikos garsais papuošė M.K. Čiurlionio provaikaitis, pianistas, Čiurlionio namų vadovas, profesorius Rokas Zubovas su žmona Sonata, o pačių menininkų ir jų artimųjų prisiminimus ir laiškus apie kelionių kasdienybę skaitė aktorius Ridas Jasiulionis. Simboliška, kad paroda atidaryta geležinkelio stotyje, nes būtent geležinkelio stotyse prasidėdavo ir pasibaigdavo daugelis XIX–XX amžiaus pradžios menininkų, taip pat ir žymiojo lietuvių menininko M. K. Čiurlionio, kelionių. Šį neeilinį kultūrinį įspūdį paruošė tarptautiniame projekte „Europos muzikos takai“ ir nacionaliniame kultūros kelio projekte „Čiurlionio kelias“ dalyvaujantys M. K. Čiurlionio namai.

Didelius sentimentus savo prosenelio gimtinei puoselėjantis ir ne kartą joje koncertavęs profesorius Rokas Zubovas prisipažino, jog šiame mieste ir ypatingai šioje stotyje, kur senelis neabejotinai ne vieną kartą laukdavo traukinio, vykdamas į Vilnių, Sankt Peterburgą ar Varšuvą, groti jo bei jo kolegų kompozitorių muziką buvo nepaaiškinamai geras jausmas. „Grodamas šioje jaukioje aplinkoje – laukiamojoje salėje, tartum buvau iškeliavęs kažkur aukščiau virš kasdienybės. Dingo mūsų laikas, atsirado tarsi kompozitorių laikas. Kai prieš dvejus metus su Leipcigo muzikos akademija pradėjom vystyti šį projektą, mums buvo svarbu, kad per Europą M.K. Čiurlionis su kitais didžiais Europos menininkais keliautų koja kojon. Kiekvienas iš jų trijų savoj šaly yra istorijos, kultūros, vertybių didieji ženklai. Clara Schumann yra tarsi pirmasis moters savarankiškumo ir pripažinimo ženklas Vokietijoj. Edvardo Grygo kūryba simbolizuoja tai, ką mes suprantame apie Norvegijos muziką ir gamtą. Šią parodą sukūrė vokiečiai, esam įsitikinę, kad ji turi pasisvečiuot tose vietose, kur keliavo M.K. Čiurlionis. Kad parodytų mums, jo M.K. Čiurlionis ne mažiau keliavo kaip Edvardas Griegas ar Claros Schumann. Pastaroji koncertavo iki septyniasdešimt vienerių, Grygas grojo būdamas daugiau kaip šešiasdešimties, o. M.K. Čiurlionis į savo paskutiniąją kelionę į Sankt Peterburgą keliavo trisdešimt trijų. Niekada nežinosim, kiek jis būtų sukūręs, jei būtų sulaukęs jų amžiaus. Bet jo kūryba savo apimtimi ir verte nė kiek nenusileidžia, jo keliai nė kiek ne mažesni, o kūrybinės aukštumos dažnai gal kiek ir didesnės“, – pažymėjo R. Zubovas.

Profesoriui Rokui Zubovui bei kitiems atlikėjams už įspūdingą parodos pristatymą dėkodamas Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta sakė, jog žymusis kraštietis simboliškai sugrįžo į savo gimtinę pasisvečiuoti su savo iškiliais bičiuliais kompozitoriais. „Labai neįprasta, bet smagu būtent šioje erdvėje pajust Čiurlionio dvasią. Ir jos gimtinėje yra ganėtinai nemažai. Fantaziją įjungus, galima keliauti traukiniu ir girdėti čiurlionišką muziką. Mes turim ambicingą norą kūrybiškai ir patraukliai išplėtoti M. K. Čiurlionio gimtinės motyvą. Džiaugiuosi, kad ta vizija pamažu skleidžiasi prasmingais akcentais“, – sakė meras.

Už išskirtinį renginį kūrėjams dėkojo Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos direktorė Renata Bakulienė. „Dėkojam, kad čia skleidžiate Čiurlionio dvasią. Gėrėdamiesi šiuo veiksmu, dar turime iki galo suprasti, kas ką tik Varėnoje įvyko. Dėka Jūsų, gavusių Dievo dovaną nešti kito šviesą, šįkart M.K. Čiurlionio šviesą. Džiaugiamės, kad Čiurlionis yra ir bus Varėnos dalis. Čia pradedame minėti jo jubiliejinius metus. Šio projekto dėka prisigersime čiurlioniškų garsų, laukdami traukinio, girdėsime šią dievišką muziką“.

Prieš parodą Varėnos geležinkelio stoties laukiamojoje salėje pastatytas pianinas, kuriuo parodos atidarymo metu grojo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio provaikaitis, profesorius Rokas Zubovas ir jo sutuoktinė Sonata, čia pasiliks ilgesniam laikui. Juo galės groti visi mokantys, laukdami traukinio arba tiesiog sumanę laisvalaikiu pamuzikuoti. Kad klausytojams kelionė traukiniu su Čiurlionio muzika būtų prasmingesnė. Pianinas simbolizuos, jog muzika ir menas erdvėje ir laike yra beribiai.

Paroda Varėnos geležinkelio sotyje bus eksponuojama iki kovo 25 dienos. Ji Lietuvoje keliaus ir per visus Čiurlionio kelio miestus. Traukinių stotis – vieta, kurioje prasidėdavo ir pasibaigdavo daugelis XIX a. – XX a. pr. menininkų kelionių. Būtent todėl ši paroda pasitiks traukiniais keliaujančius žmones – nuo kovo iki liepos mėnesio ji bus pristatoma Varėnos, Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Plungės traukinių stotyse, taip pat ją pamatys ir Druskininkų, Rietavo ir Palangos gyventojai bei šių miestų svečiai. Nuo kelioninių lagaminų, iki prisiminimų iš kelionių dienoraščių – visa tai galės išvysti šios keliaujančios parodos lankytojai. Paroda anksčiau jau buvo pristatyta Vokietijoje, o liepą savo kelionę tęs ir Norvegijoje.

„Ši paroda siekia per trijų muzikų – E. Griego, M. K. Čiurlionio ir Cl. Schumann – istorijas supažindinti žiūrovą su tuo, kaip XIX amžiuje žmonės keliavo. Šiandien sunku ir įsivaizduoti, kad nuo Bergeno iki Oslo Griegas koncertuoti keliavo savaitę. Paroda iliustruoja, kokios sudėtingos kartais galėjo būti kelionės pas klausytojus. Taip pat labai įdomu, kad lygindami trijų muzikų kelionių maršrutus, suprantame, kiek nemažai iš tiesų keliavo, pamatė ir M. K. Čiurlionis”, – pasakoja M. K. Čiurlionio namų vadovas, pianistas Rokas Zubovas.