Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Rūta AverkienėŠaltinis: Varėnos rajono savivaldybė
Ten visa talentingų menininkų šeima rengdavo tokias parodas! Šią parodą dalis šeimos ir atlydėjo – sūnus Gediminas su žmona, vaikaitis Mykolas – taip pat menininkai, tęsiantys tėvų ir senelių kūrybinį kelią.
Parodos sumanytojas, vaikaitis Mykolas, pristatydamas parodą, pažymėjo, jog Varėna yra paskutinė jo močiutės, M.T. Rožanskaitės, paveikslų kelionės po Dainavos kraštą stotelė. Prieš tai ši paroda buvo eksponuojama Marcinkonių geležinkelio stotyje ir Merkinėje. „Surengti močiutės darbų parodą mane inspiravo ir tai, jog aš su ja vaikystėje praleidau daug laiko, ir jos kūrybos apimtys. Tragiška jos vaikystė ir jaunystė nesustabdė, bet dar labiau įkvėpė kūrybingumą. Ji tapė giliai politinėmis, nepatogiomis temomis, kurios atsispindėjo ir nutapytuose kaimo peizažuose. Man asmeniškai ši paroda labai artima.
Labai malonu ją pristatyti Varėnos krašte, kur mano seneliai aktyviai dalyvaudavo ir kraštiečių susitikimuose, ir rengdavo parodas Kuršių kaime. Labai didžiuojuosi, kad 2024 metais Lietuvą Venecijos meno bienalėje su savo ir Marijos Rožanskaitės darbais atstovaus jaunas menininkų duetas, kuriems ji buvo įkvėpėja“, – kalbėjo M. Piekuras. Jis palinkėjo šiais destruktyviais laikais gyvenant nenuliūsti, nenustoti mylėti ir remti vienas kitą ypač kūryboje, nes kūryba yra gydantis procesas, lankyti parodas, tikėt savimi ir nenustoti kurt.
Parodos kuratorius, menininkas Algimantas Černiauskas dėkojo už galimybę būti šio projekto dalimi, kuris buvo kaip meditacija prisiliečiant prie žymios menininkės kūrybos.
Už galimybę Varėnos krašto žmonėms susipažinti su M. Rožanskaitės profesionalia kūryba dėkojo Varėnos rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Lima Denutienė. Ji Mykolui Piekurui įteikė Varėnos rajono savivaldybės mero Algio Kašėtos padėką.
Parodos autorės sūnus Gediminas sakė, jog belieka tik pasididžiuot, kad mamos kūryba žavimasi ir kad ji tebeišlieka įkvėpėja jaunosios kartos kūrėjams.
Parodoje – dalis ciklo „Kaimo architektūra“ darbų. Juose kaimo architektūros eksterjerai, dauguma jų iš Kuršių kaimo – kluonai, gyvenamieji namai, tvarteliai. Paveikslai tarsi sovietmečio visuomenės veidrodis, pasak parodos kuratoriaus, atviri ir nemoralizuojantys. Mažesnieji etiudai, be datų ir pavadinimų, tapyti gamtoje eksponuojami pirmą kartą.
Kiekvienas iš eksponuojamų piešinių pasakoja individualias istorijas. Šalia dzūkų portretų surašytos jų pavardės ir vardai, gimimo metai, įvairių istorijų fragmentai – apie tremtį, partizanų laikus, kasdienio gyvenimo būdą. Dauguma pozuotojų – dzūkai, Kuršių kaimo gyventojai.
Sovietmečiu kurti eksponuojamus portretus buvo drąsus žingsnis. Menininkė paliko aplanką, savo ranka ant jo užrašiusi pavadinimą „Bobutės ir diedukai kaimo“, jame apie 40 portretų, galerijoje eksponuojama pusė.
Parodos atidarymą nuotaikingomis dainomis papuošė vaikų pramoginės dainos choro „Bruknelė“, vadovaujamo Astos Kašėtienės, dainorėliai.