Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Etaplius.ltŠaltinis: UAB „Šiaulių vandenys“ informacija
Geriamasis vanduo iš giluminių gręžinių
2024 m. UAB „Šiaulių vandenys“ vartojimui patiekė apie 4,4 mln. kub. metrų geriamojo vandens. Bendrovė vandenį išgauna Lepšių ir Birutės vandenvietėse iš 16 giluminių gręžinių, kurių gylis siekia 162–194 m. Požeminis vanduo natūraliai praturtintas žmogaus organizmui naudingomis mineralinėmis medžiagomis ir mikroelementais, yra geros kokybės ir apsaugotas nuo mikrobiologinės taršos.
Šiaulių vandenvietėse išgautas požeminis vanduo pasižymi didesniu gamtinės kilmės geležies ir amonio kiekiu, todėl prieš tiekimą vanduo paruošiamas Birutės, Lepšių ir Rėkyvos vandens ruošyklose. Modernūs slėginiai filtrai sulaiko tik tas medžiagas, kurių yra per daug, šiuo atveju – geležies ir amonio perteklių. Iš Birutės vandenvietės miestui tiekiama apie 60 proc. geriamojo vandens, o iš Lepšių vandenvietės – 40 proc. Vanduo gyventojus pasiekia 650 km vandentiekio tinklais.
Laboratorija atlieka tūkstančius vandens tyrimų
Šiauliuose vandentiekio vandens kokybę kontroliuoja UAB „Šiaulių vandenys“ Vandens tyrimų laboratorija. Stebėsena vykdoma ištisus metus vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 24:2023 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Laboratorija nustato visus šiame dokumente nurodytus rodiklius, kurių yra apie 50 (mikrobiologiniai, indikatoriniai, cheminiai (toksiniai).
Laboratorija kasmet sudaro nuolatinės ir periodinės programinės stebėsenos planą, kurį derina su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento Šiaulių apygardos priežiūros skyriumi. 2024 m. pagal planą buvo pasirinkti 74 nuolatinės programinės stebėsenos taškai, iš jų 8 – periodinei programinei stebėsenai. Vandens mėginiai buvo imami iš vandenviečių ir vandentiekio skirstomojo tinklo (įskaitant įvadus į vartotojų pastatus) bei iš vidaus vandentiekio čiaupų. Numatytuose taškuose iš viso paimti 565 geriamojo vandens mėginiai ir atlikti 7626 laboratoriniai tyrimai.
Kontroliuoja apie 50 rodiklių
Vykdant nuolatinę programinę stebėseną, tiriami šie geriamojo vandens saugos ir kokybės rodikliai: žarninių lazdelių skaičius, koliforminių bakterijų skaičius, kolonijas sudarančių vienetų skaičius, žarninių enterokokų skaičius, amonis, drumstumas, spalva, savitasis elektrinis laidis, vandenilio jonų koncentracija (pH), geležis, skonis ir kvapas.
Vykdant periodinę programinę stebėseną, papildomai nustatomi šie rodikliai: aliuminis, manganas, permanganato indeksas, sulfatas, chloridas, natris, fluoridas, boras, nitritas, nitratas, cianidas, taip pat chromo, vario, nikelio, kadmio, švino, gyvsidabrio koncentracijos geriamajame vandenyje.
Nepriklausomose laboratorijose nustatomos cheminių (toksinių) rodiklių (pesticidų, arseno, stibio, seleno, trihalometanų, policiklinių aromatinių angliavandenilių, bromato), taip pat radiologinių rodiklių vertės.
Laboratorinių tyrimų rezultatai parodė, kad minėtų medžiagų koncentracija UAB „Šiaulių vandenys“ tiekiamame geriamajame vandenyje yra mažesnė už nustatytas rodiklių ribines vertes arba artima minimaliai vertei. Šių rodiklių rezultatai jau daug metų nekinta.
Vandens kokybė atitinka visus reikalavimus
2024 m. atlikti geriamojo vandens laboratoriniai tyrimai patvirtina, kad Birutės ir Lepšių vandenviečių gerinimo įrenginiuose bei Rėkyvos vandens ruošykloje paruoštas ir vartotojams tiekiamas geriamasis vanduo atitinka Lietuvos higienos normos HN 24:2023 reikalavimus pagal visus kokybės rodiklius. Mikrobiologinės taršos atvejų nenustatyta.
Daugiau informacijos apie UAB „Šiaulių vandenys“ tiekiamo geriamojo vandens kokybę interneto svetainėje: https://www.siauliuvandenys.lt/vandens-kokybe-2/.
Ar kietas vandentiekio vanduo yra kokybiškas?
Apie vandentiekio vandenį sklando įvairūs mitai, o daugiausia jų – apie kietą vandenį. Neretai viešojoje erdvėje pateikiama klaidinanti informacija.
Vandentiekiu tiekiamas požeminis geriamasis vanduo natūraliai praturtintas mineralinėmis medžiagomis (kalcis, magnis, natris, kalis, chloridas, sulfatas, hidrokarbonatai ir kt.) ir mikroelementais (fluoras, geležis, manganas, cinkas, varis ir kt.). Vandens kietumas paskaičiuojamas sumuojant vandenyje ištirpusių kalcio ir magnio druskų kiekį (suminis kalcis ir magnis). Ir kuo didesnė šių mineralinių medžiagų koncentracija vandenyje, tuo vanduo kietesnis. Vandens kietumas pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2023 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nėra normuojamas, t. y. šio rodiklio net nereikia tirti vandenyje, nes kalcio ir magnio druskos yra vertingos žmogaus sveikatai.
Šiaulių vandenviečių vanduo yra skirtingos mineralizacijos, todėl ir vandens kietumas (suminis kalcis ir magnis) yra nevienodas. Lepšių vandenvietės vanduo yra 3,17 mmol/l (vidutiniškai kietas), o Birutės vandenvietės – 4,36 mmol/l (kietas).
Vandentiekiu tiekiamas geriamasis, o ne techninis vanduo
UAB „Šiaulių vandenys“ atkreipia gyventojų dėmesį, kad vandentiekiu tiekiamas geriamasis, o ne techninis vanduo. Jei kalbėtume apie vandens kokybę, tinkančią buitinei technikai, tai galima sutikti, kad kietas vanduo nepageidaujamas buityje.
Kalcio ir magnio mineralai yra tirpūs, kai vandenį kaitiname, šios medžiagos iškrenta nuosėdomis. Štai todėl ir atsiranda kalkių apnašos arbatinuke, ant vonios paviršių ir santechnikos įrangos. Vienus žmones tai erzina, o kiti nesuka dėl to galvos – kalkių nuosėdas lengvai nuvalo nebrangiomis ekologiškomis priemonėmis – actu ar citrinos rūgštimi.
Kai kurie šią problemą sprendžia įsirengdami vandens minkštinimo filtrus. Svarbu prisiminti, jog be reikalo buityje naudojami minkštinimo filtrai iš vandens pašalina ne tik kalcį ir magnį, bet ir kitus mineralus (kalį, sulfatus, hidrokarbonatus, kt.), o pastarąsias medžiagas, būtinas mūsų organizmui, jie pakeičia natriu, kurio ribinė vertė geriamajame vandenyje yra 200 mg/l. Todėl nugeležinimo ar minkštinimo filtrais apdorotą vandenį, skirtą maistui gaminti, būtina ištirti laboratorijoje ir įsitikinti, ar filtruotas vanduo atitinka Lietuvos higienos normos HN 24:2023 reikalavimus.
Minkštintas vanduo yra bevertis, techninis, tinka tik buities darbams ar asmens higienai. Todėl patariama filtrus statyti prieš buitinius prietaisus (skalbykles, indaploves, kt.). Minkštintame vandenyje labiau putoja skalbimo priemonės, šampūnai ir prausikliai, tad šias priemones naudosite skalsiau, o į nuotekas pateks mažiau cheminių medžiagų.
Maistui minkštintas vanduo netinka
Maistui minkštintas vanduo netinka. Gerdami filtruotą vandenį, mes kenkiame savo sveikatai, nes ne tik negauname būtinųjų elementų – kalcio, magnio, kt. – bet ir išplauname juos iš savo organizmo.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2020/2184 dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės sakoma, kad „saugus žmonėms vartoti skirtas vanduo reiškia, kad jame ne tik nėra kenksmingų mikroorganizmų ir medžiagų, bet ir kad jame yra tam tikrų natūralių mineralinių medžiagų ir būtinųjų elementų kiekių, atsižvelgiant į tai, kad ilgalaikis demineralizuoto vandens arba vandens, kuriame yra labai mažai tokių būtinųjų elementų kaip kalcis ir magnis, vartojimas gali kelti pavojų žmonių sveikatai.“
Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, vandens kietumą lemiančių medžiagų kalcio ir magnio druskų kiekis yra laikomas reikšmingu mineralinių medžiagų šaltiniu, reikalingu žmogaus fiziologinėms funkcijoms palaikyti.
Reklama
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
