Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Geriamas vanduo / Pixabay.com
EtapliusŠaltinis: ELTA.LT
Įmonės teigimu, augimą lemia gyventojų skaičiaus didėjimas ir besikeičiantis klimatas.
„Matome aiškias tendencijas – klimatas šyla, o sausi laikotarpiai ilgėja. Visa tai lemia šiltuoju metu augantį vandens poreikį. Todėl mūsų prioritetas – ne tik užtikrinti stabilų tiekimą dabartiniams klientams, bet ir investuoti į tinklų plėtrą bei pažangius vandens išteklių valdymo sprendimus, kurie leistų efektyviai reaguoti į besikeičiančią situaciją ateityje“, – pranešime teigia „Vilniaus vandenų“ Gamybos tarnybos direktorius Viktoras Matonis.
Pernai beveik pusė vandens patiekta gyventojams, o kiek daugiau nei pusė – verslo klientams. Iš pastarųjų 38 proc. vandens buvo panaudota karštam vandeniui ruošti.
Duomenys rodo, kad statistiškai daugiausia vandens „Vilniaus vandenys“ klientams patiekia pavasarį.
Gegužė pernai tapo rekordine per pastaruosius penkerius metus – tuo metu patiekta daugiau nei 3,15 mln. kubinių metrų vandens. Gegužės 28 d. pasiektas rekordinis pernai metų vandens suvartojimas – per parą Vilniaus miestui buvo patiekta 109,9 tūkst. kubinių metrų vandens – dešimtadaliu daugiau nei įprasta.
Iš viso gegužę fiksuota 12 dienų, kai Vilniaus miesto gyventojams patiekto vandens kiekis viršijo 100 tūkst. kubinių metrų per parą. Mažiausiai vandens „Vilniaus vandenys“ patiekia klientams vasarį ir lapkritį, kai oras atvėsta.
Vilniuje, kitaip nei kituose Europos miestuose, visas centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo yra išgaunamas iš giluminių gręžinių, glūdinčių iki 245 metrų gylyje.
Gausūs vandens klodai ir naudojamos technologijos ir užtikrina stabilų ir patikimą vandens tiekimą, net kai klimatas tampa vis agresyvesnis.
Bendrovė teigia per metus iš nuotekų išvalanti apie tūkstantį tonų stambių atliekų – popierinių, vatos gaminių, sauskelnių, higieninių įklotų, taip pat riebalų, maisto atliekų.
Šios atliekos, kurių vieta yra ne kanalizacijoje, o šiukšlių dėžėje, ne tik užkemša vamzdžius, bet ir teršia aplinka. Higienos priemones reikia mesti į šiukšlių dėžę, o panaudotus riebalus – surinkti į indą ir pristatyti į surinkimo vietas, kur jie bus tinkamai utilizuoti arba perdirbti.
Maisto atliekas ir kavos tirščius taip pat reikėtų tvarkyti atsakingai. Juos galima kompostuoti arba išmesti į maisto atliekoms skirtus maišelius.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
