Valstybinio komercinio banko įkūrimas Lietuvai kainuotų 0,5–1,5 mlrd. eurų

Lietuva

Freepik.com nuotr.

Žygimantas ŠilobritasŠaltinis: ELTA

303187

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad jeigu institucijos norėtų įkurti valstybinį komercinį banką, tai kainuotų iki 1,5 mlrd. eurų. Jis pabrėžia, kad tokios sumos turėtų būti skiriamos iš biudžeto, kas turėtų poveikį kitoms sritims.

„Hipotetiškai kalbant, jeigu būtų steigiamas valstybinis bankas ir jis turėtų konkuruoti su didesniais bankais, tam reiktų ženklios finansinės investicijos. Vidutinių ir didesnių bankų kapitalas yra nuo 500 mln. iki 1,5 mlrd. eurų. Ir tuomet banką steigdamas akcininkas, šiuo atveju valstybė turėtų teikti prioritetus ir paimti pinigus iš kitur“, – šią savaitę Trišalės tarybos posėdžio metu teigė S. Krėpšta.

Taip LB atstovas sureagavo į Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ siūlomą sprendimą mažinti komercinių bankų piktnaudžiavimą steigiant valstybinį banką.

Reaguodamas į iškeltus klausimus dėl konkurencingumo problemų bankų sektoriuje, S. Krėpšta paminėjo, kad vienas iš būdų tai spręsti – klientų mobilumo didinimas.

„Matome, kad viena iš perspektyvių krypčių didinant konkurencingumą, būtų didinti klientų mobilumą. Tai yra daryti įvairius sprendimus, kad klientui būtų paprasta pakeisti banką. Yra tam tikri sprendimai padaryti dėl sąskaitos perkėlimo, bet matome daugiau potencialo ir prieš 2 savaites pristatėme galimybę vartotojui perkelti būsto paskolą iš vieno kreditoriaus pas kitą“, – aiškino jis.

„Solidarumo“ pirmininkės pavaduotojas: bankai savivaliauja

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis tarybos posėdžio metu tvirtino, kad LB neatlieka savo funkcijos ir nesugeba kontroliuoti komercinių bankų. O šie, anot jo, didina paslaugų kainas, nors finansų įstaigų darbo sąnaudos mažėja, o pelnas auga.

„Transakcijų ir išgryninimo kainos auga, nors bankų pajamos didėją, o sąnaudos mažėja dėl vykdomo skaitmeninimo ir darbuotojų mažėjimo. Labai piktina, kad bankai savivaliauja, ne visada atlieka pavedimus, tarkime atlyginimais sumokėti. Turime tokį atvejį su „Lifosa“, kai žmonės mėnesį negavo algos, nes bankai sustabdė pervedimus“, – aiškino R. Garuolis.

„Lietuvos bankas neatlieka savo užduoties kontroliuojant bankus. Lietuvoje yra du bankai kontroliuojantys daugiau kaip 50 proc. rinkos ir nieko nedaroma juos pažaboti“, – pridūrė jis.

Taip pat, anot profsąjungos atstovo, Lietuvoje paskolų palūkanos yra nepateisinamai didesnės nei daugelyje kitų Europos valstybių.

„Nepaisant to, kad Lietuvos valstybė, verslas ir gyventojai turi daugiau nei dvigubai mažiau skolų nei Europos vidurkis, o ūkis auga, komercinių bankų suteikiamų paskolų palūkanos yra 22 proc. didesnės nei kitose euro zonos valstybėse. Tai stebina, nes šalys turinčios daug prastesnį skolos reitingą, turi mažesnes palūkanas“, – tvirtino jis.

Kaip teigia profsąjungos, tokia komercinių bankų veikla ne skatina Lietuvos ūkio pažangą, o ją stabdo, ir daro žalą šalies ūkiui. Todėl, anot jų, reiktų imtis sankcijų prieš išvardintus oligopolinę padėtį užėmusių komercinių bankų piktnaudžiavimus.

Be to, siūloma steigti valstybinį komercinį Lietuvos banką, kuris suteiktų paskolas už teisingas palūkanas ir skatintų ūkio pažangą, konkurencingumą ir darbo vietų kūrimą.

Bankų asociacijos prezidentė: bankai ir taip moka didžiausius mokesčius iš visų sektorių

Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė tvirtino, kad nors bankų pelnas per 2023 m. išaugo, didelė jo dalis buvo pervesta į valstybės biudžetą arba grąžinta per indėlius. Ji taip pat pabrėžė, kad aukštos palūkanos yra nulemtos Europos Centrinio Banko (ECB) politikos.

„Dėl pelno iš ties bankai uždirbo daug. Bet nors uždirbo 1 mlrd. eurų pajamų, bankai tiek pat išmokėjo – 0,5 mlrd. eurų mokesčių ir 0,5 mlrd. eurų išmokėjo per indėlius. Ir bankai jau dabar moka didesnį pelno mokestį, o esant solidarumo mokesčiui mokame didžiausius bet kokiam sektoriui mokesčius Lietuvoje“, – aiškino E. Čipkutė.

„Dėl palūkanų, tai priežastis yra padidintos Europos Centrinio Banko palūkanų padidinimas, kad verslui būtų sunkiau pasiskolinti ir infliacija mažėtų. Tai galime sakyti, kad tas tikslas buvo pasiektas“, – pridūrė ji.

Kaip teigiama Trišalės tarybos klausimo pristatyme, per 2023 m. tris ketvirčius bankų sektorius uždirbo 757,5 mln. eurų pelno – tai 2,2 karto daugiau nei 2022 m. per tą patį laikotarpį – 342,9 mln. eurų.

Tuo metu bankų suteikiamų paskolų palūkanų pajamos per šių metų tris ketvirčius, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 1,15 mlrd. eurų – iki 1,7 mlrd. eurų.

ELTA primena, kad šiuo metu Lietuvos bankų sektoriuje veikia 18 dalyvių: banko licencijas turi 13, dar 5 veikia kaip užsienio bankų filialai. Didžiąją dalį rinkos užima „Swedbank“, SEB ir „Luminor“.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt