Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Rafaelis Grossi / Scanpix nuotr.
EtapliusŠaltinis: BNS.LT
„Rafaelis Grossi (...), kuris vakar vakare atvyko į Teheraną kaip delegacijos vadovas derėtis su aukščiausiais šalies branduolinės energetikos ir politikos pareigūnais, susitiko su užsienio reikalų ministru Abbasu Araghchi“, – pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA.
M. Grossi socialiniame tinkle „X“ pabrėžė įvykusio susitikimo su A. Araghchi būtinumą. Ministras buvo vyriausiasis Irano derybininkas derybose, po kurių buvo sudarytas 2015 metų susitarimas su Iranu dėl jo branduolinės programos.
Savo ruožtu A. Araghchi teigė, kad susitikimas buvo „svarbus ir tiesus“, ir patvirtino Irano įsipareigojimą laikytis JT Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (NPT).
„Sutarėme veikti drąsiai ir geranoriškai. Iranas niekada nepaliko derybų stalo dėl savo taikios branduolinės programos“, – sakė jis savo pranešime.
A. Araghchi sakė, kad Iranas yra pasirengęs derėtis, remdamasis „nacionaliniais interesais“ ir „neatimamomis teisėmis“, tačiau nėra „pasirengęs derėtis spaudžiamas ir bauginamas“.
Ankstesnį kartą TATENA vadovas lankėsi Irane gegužę. Tąkart spaudos konferencijoje Isfahano provincijoje, kur yra Natanzo urano sodrinimo objektas, jis paragino imtis konkrečių priemonių, kurios padėtų sustiprinti bendradarbiavimą dėl Irano branduolinės programos.
Išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) per savo pirmąją kadenciją vienašališkai išvedė savo šalį iš svarbaus branduolinio susitarimo, kuriuo siekta apriboti Irano branduolinę programą mainais į sankcijų sušvelninimą.
Europos Sąjungai tarpininkaujant, derybomis nepavyko sugrąžinti Vašingtono į susitarimą ir priversti Teheraną vėl laikytis susitarimo sąlygų.
Nuo to laiko Iranas atšaukė savo įsipareigojimus laikytis susitarime numatytų branduolinės veiklos apribojimų, o tarp Teherano ir TATENA ne kartą buvo kilusi įtampa.
Liepą prie Irano vairo stojęs Masoudas Pezeshkianas (Masudas Pezeškianas) pasisakė už šio susitarimo atnaujinimą ir paragino nutraukti jo šalies izoliaciją. Numatomas naujai išrinkto prezidento susitikimas su R. Grossi – pirmas toks, nuo M. Pezeshkiano pergalės rinkimuose.
TATENA vadovas taip pat susitiko su Irano branduolinės energetikos vadovu Mohammadu Eslami (Mahometu Islamiu).
Sprendimų paieška
Praėjusią savaitę D. Trumpas žurnalistams sakė, kad „nesiekia padaryti žalos Iranui“, tačiau pažymėjo, kad ši šalis „negali turėti branduolinio ginklo“.
Iranas visada neigė turintis ambicijų sukurti branduolinį ginklą ir tvirtino, kad jo veikla yra visiškai taiki.
2019-aisiais Iranas ėmėsi palaipsniui nepaisyti buvusio sandorio su Vakarais, kuris draudė šaliai kaupti daugiau nei 3,65 proc. prisodrintą uraną.
TATENA teigė, jog Iranas smarkiai padidino iki 60 proc. prisodrinto urano atsargas. Tai pavojaus signalas tarptautinei bendruomenei, kadangi šis skaičius daug artimesnis 90 proc. sodrinimo lygiui, kurio reikia sprogstamiesiems branduoliniams užtaisams gaminti.
Organizacijos vadovas „imsis visų prieinamų priemonių užkirsti kelią padėties prastėjimui“, teigė Ali Vaezas (Ali Vaezas), JAV tyrimų centro „Crisis Group“ specialistas Irano klausimais, turėdamas omenyje didžiulius politinius ir kultūrinius skirtumus tarp Teherano ir Vakarų.
Artėjantis D. Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus sausį tik dar labiau padidino tarptautinę baimę, kad tarp Izraelio ir Irano kils plataus masto konfliktas.
„Manevravimo galimybės pradeda mažėti“, – antradienį duodamas interviu naujienų agentūrai AFP perspėjo M. Grossi ir pridūrė, kad „būtina rasti būdų, kaip rasti diplomatinius sprendimus“.