Valstybės pripažinimą siūloma suteikti ir Armėnų Apaštališkosios Bažnyčios bendrijai

Lietuva

Dainiaus Labučio nuotr.

Jadvyga BieliavskaŠaltinis: ELTA

254163

Armėnų Apaštališkosios Bažnyčios religinei bendrijai siūloma suteikti valstybės pripažinimą.

Į tradicinių religinių bendrijų sąrašą įtraukti šią religinę bendriją siūlo Seimo narys Raimundas Lopata, įregistravęs tai numatantį Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo papildymo projektą.

Dokumento aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiuo projektu siekiama įtvirtinti „vienos iš seniausių Lietuvoje įsikūrusių religinių bendrijų – Armėnų Apaštališkosios Bažnyčios bendrijos tradiciškumą“, nes šios religijos išpažinėjų istorija Lietuvoje siekia XIV a. antrąją pusę.

„Šios religijos tikintieji Lietuvoje gyvena ir išpažįsta savo religiją seniau nei kai kurių tradicinėmis pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų nariai. Pavyzdžiui, evangelikų reformatų (kalvinistų) ir evangelikų liuteronų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ėmė gausėti tik nuo XVI a. vidurio. Taigi, kai kurios į tradicinių religinių bendrijų ir bendruomenių sąrašą įtrauktos religinės bendrijos ir bendruomenės Lietuvoje yra trumpesnį laiką, nei senesnes tradicijas ir istorines šaknis Lietuvoje turinti Armėnų Apaštališkoji Bažnyčia, kuri nėra įtraukta į tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų sąrašą“,- aiškinamajame rašte pažymi R. Lopata.

Anot jo, Lietuvoje jau daugelį metų gyvena stabilus armėnų diasporos skaičius, kuris, remiantis Lietuvos 2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatais, sudaro 0,04 proc. Lietuvos gyventojų: 2021 m. Lietuvoje gyveno 1125 armėnų tautybės žmogus.

Armėnų Apaštališkosios Bažnyčios religinę bendriją ir jos bendruomenes sudaro Armėnų Apaštališkosios Šventosios Bažnyčios parapijiečiai, gyvenantys Lietuvoje. Armėnų Apaštališkosios Bažnyčios religinė bendrija ir bendruomenės yra neatskiriama Armėnų Apaštališkosios Šventosios Bažnyčios dalis, kurios centras yra Šv. Ečmiadzino sostas, Armėnijos Respublikoje, Ečmiadzino mieste.

Šiuo metu galiojančiame Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme yra įvardytos 9 valstybės pripažintos tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos, t. y. lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.

Jeigu Seimas pritartų, šiame sąraše atsirastų ir Armėnų Apaštališkosios Bažnyčios bendrija.

ELTA primena, kad valstybės pripažinimo suteikimo siekia ir Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“. Seimas prieš dvejus metus netenkino „Romuvos“ prašymo suteikti jai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą. Kai Seimas atsisakė jai suteikti valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą, 2019 m. „Romuva“ kreipėsi į Strasbūro teismą.

2021 m. birželio 8 d. Lietuvos Seimo atsisakymą suteikti valstybei pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ EŽTT Strasbūre pripažino diskriminuojančiu ir varžančiu minties, sąžinės ir religijos laisvę bei pažeidžiančiu religinės bendrijos teisę į veiksmingą teisinę gynybą.

Reaguodamas į šį sprendimą, Seimas vėl ėmėsi šio klausimo. Šių metų rugsėjo 29 d. parlamentarai po svarstymo nepritarė nutarimo projektui dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Šis nutarimo projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt