Valstybės kontrolė: pokyčiai švietime vyksta, tačiau jie dar neužtikrina pakankamos ugdymo kokybės pažangos

Vilnius

Freepik.com nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

145826

Mokinių pasiekimų pažanga dar nėra pakankama: mokinių ir ugdymo įstaigų skaičius mažėja, švietimui skiriamas finansavimas auga, tačiau palankioje ir nepalankioje socialinėje, ekonominėje, kultūrinėje aplinkoje augančių ir mažas bei dideles mokyklas lankančių mokinių pasiekimų atotrūkis reikšmingai nemažėjo. Tai rodo Valstybės kontrolės – aukščiausiosios audito institucijos (AAI) – atliktas auditas „Ar pokyčiai švietime lemia geresnius mokinių pasiekimus“.

Reikalingos konkrečios sisteminės priemonės atotrūkiui mažinti, užtikrinančios kryptingą mokinių pasiekimų bendro lygio didinimą. Penkiolikmečių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai nesiekia 2018 m. EBPO šalių vidurkio, o pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai kol kas negerėja. Su korepetitoriais mokosi apie 30 proc. mokinių, dar 22 proc. norėtų juos samdyti, jei turėtų tam lėšų.

„Jungtinių klasių nuo 2016 m. sumažėjo 21 proc., tačiau jų vis dar yra. Neramina tai, kad jungiamos po 3 ir daugiau klasių, taip pat vykdomos jungtinės pamokos skirtingo amžiaus pagal skirtingas programas ugdomiems mokiniams. Jungiant klases ir pamokas, nesudaromos galimybės mokiniams užtikrinti tolygiai kokybišką ugdymą, jos apsunkina darbą ir mokytojams“, – teigia Lina Balėnaitė, Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji patarėja.

Papildomą finansavimą nesukomplektuotoms klasėms 2019–2020 m. m. skyrė mažiau nei trečdalis savivaldybių ir jų skirtos lėšos nepatenkino poreikio. 2019 m. net 6,6 karto (nuo 1,5 iki 10,2 tūkst. Eur) skyrėsi vieno mokinio ugdymas 50-yje vertintų mokyklų.

Ankstesni AAI atliktų bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo auditų rezultatai rodo, kad Lietuvoje nėra užtikrinamas tolygiai kokybiškas ugdymas visiems mokiniams nepriklausomai nuo jų socialinės ekonominės padėties ir kur jie gyvena – miestuose ar rajonuose. AAI teikė rekomendacijas, kaip galima būtų užtikrinti tolygesnę ugdymo kokybę kiekvienam mokiniui pagal individualius poreikius. Deja, rekomendacijos arba neįgyvendintos, arba jų įgyvendinimas vėluoja.

Atkreiptinas dėmesys, kad, įsigaliojus darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimams ir skyrus tam finansavimą, sudarytos prielaidos pasiekti Vyriausybės programoje numatytą tikslą, kad mokytojo, dirbančio visu darbo krūviu, vidutinis darbo užmokestis, įskaitant mokesčius, 2020 m. sudarytų 1 289 Eur. Taip Lietuvoje 2019 m. dirbo 35 proc. bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų.

Auditoriai pastebi, jog vis dar per mažas Lietuvos mokyklos aprūpinimo šiuolaikinėmis ugdymo priemonėmis mastas. Mokyklose vienas kompiuteris 2019 m. teko vidutiniškai 5 mokiniams, o 53 vertintose mokyklose – 9. Karantinas ir jo metu taikytos priemonės aprūpinti mokinius kompiuterinėmis technologijomis (kompiuteriais, planšetėmis) ir interneto ryšiu lėmė esminį teigiamą šuolį šioje srityje. Siekiant, kad ši sutelkta investicija netaptų vienkartinėmis išlaidomis, svarbu šį proveržį išlaikyti. Tam reikėtų numatyti priemones ir suplanuoti lėšas, reikalingas kokybiškam įrangos ir ryšio palaikymui ir ateityje.

Buvo audituojamas 2016–2019 m. laikotarpis, tačiau, siekiant tiksliau įvertinti, naudoti ir ankstesnių bei 2020 m. duomenys. Įgyvendinus audito rekomendacijas šalies mastu gerėtų ugdymo kokybė ir mokinių pasiekimai, mažėtų pasiekimų atotrūkis tarp miesto ir kaimo, ilgainiui mažėtų socialinė atskirtis, didėtų mokytojo profesijos patrauklumas, būtų užtikrintas skaidrus ir teisingas atlygis.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt