Valstybės kontrolė nustatė trūkumų, apskaičiuojant valstybės valdymo išlaidas

Lietuva

Išlaidos / Unsplash

ELTA.LTŠaltinis: ELTA.LT

Valstybės kontrolė, įvertinusi ministerijų valdymo programų panaudojimą, nustatė spragas, apskaičiuojant, kokią dalį sudaro valstybės valdymo išlaidos.

„Nuo 2022 m. ministerijos yra įpareigotos valdymui skirtus pinigus atvaizduoti valdymo programose. Siekis pamatuoti, kiek pinigų išleidžiama valdymui ir kur galime sutaupyti, – teisingas, tačiau pasirinktas būdas nepadeda to padaryti. Nėra aišku, kokie konkrečiai įstaigų duomenys turi būti priskiriami tik valdymo išlaidoms, todėl ministerijos tai daro savo nuožiūra. Tai reiškia, kad jos eikvoja savo išteklius rinkdamos duomenis, kurių neįmanoma palyginti tarp skirtingų ministerijų“, – pranešime teigė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Pasak Valstybės kontrolės, valdymo programose ministerijos privalo nurodyti, kiek valstybės biudžeto pinigų panaudoja savo veiklai vykdyti. Tiesa, tokia pareiga nenumatyta ministerijoms pavaldžioms įstaigoms.

Auditorių duomenimis, iš visų 414 įstaigų, kurios gauna biudžeto asignavimus, tik 41 yra įpareigota valdymo programose pateikti informaciją, kiek pinigų panaudoja veiklai vykdyti.

Praėjusiais metais į valdymo programas buvo įtraukta 240 mln. eurų arba 2 proc. visų ministerijų panaudotų asignavimų. Tačiau, auditorių teigimu, tai ne visos valdymo išlaidos: valdymo paskirtį atitinkančios išlaidos įtrauktos ir į kitas – funkcijų vykdymo – programas. Be to, šis skaičius parodė tik pačių institucijų administravimui patiriamas išlaidas, neįtraukiant pavaldžių įstaigų.

I. Segalovičienės vertinimu, neturint išsamaus, palyginamo ir patikimo vaizdo, negalima įvertinti viešojo sektoriaus valdymo efektyvumo ir užtikrinti, kad administravimui skiriami pinigai būtų naudojami racionaliai.

„Matau aiškią išeitį: sprendimų priėmėjams nedelsti, suremti pečius ir apibrėžti vieningą ir tikslią valdymo išlaidų skaičiavimo ir jų panaudojimo efektyvumo vertinimo tvarką visiems asignavimų valdytojams. Tik tada galėsime tiksliai žinoti, kiek iš tikrųjų kainuoja valdymas, kur galime taupyti, kokią efektyvinimo strategiją ir taktiką pasirinkti. Tai leistų ne tik efektyviau naudoti mokesčių mokėtojų pinigus, bet ir didintų viešojo sektoriaus skaidrumą bei atskaitomybę“, – akcentavo valstybės kontrolierė.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) kartu su Lietuvos institucijomis 2022–2024 metais kūrė standartizuotą viešojo administravimo institucijų veiklos vertinimo sistemą.

EBPO atkreipė dėmesį, kad turi būti vertinamas ne tik išlaidų dydis, bet ir jų efektyvumas. Jam matuoti turėtų būti sukurti visoms įstaigoms bendri rodikliai. Projekto rezultatai ir rekomendacijos yra perduoti Viešojo valdymo agentūrai, o jos vadovei 2025 metams iškeltas tikslas parengti ir pateikti Vidaus reikalų ministerijai pasiūlymus dėl biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų valdysenos rodiklių, kurie galėtų būti stebimi valstybės lygiu.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt