Valstybės kontrolė: keliams skirtos lėšos ne visada naudojamos tinkamai, o sprendimams kartais trūksta racionalumo

Lietuva

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

156808

Valstybės kontrolės atlikto audito „Kelių infrastruktūros valdymas“ rezultatai. rodo, kad šalies kelių infrastruktūrai skirtų investicijų panaudojimui trūksta efektyvumo, ne visada kelio darbai planuojami remiantis pakankamais duomenimis, suplanuotų darbų pakeitimai ne visada pagrįsti, o darbų kokybės kontrolės priežiūra dar nepakankamai užtikrina, kad kelio darbai bus atlikti kokybiškai.

Kelių tinklą Lietuvoje sudaro 85,5 tūkst. km, jiems tiesti ir prižiūrėti kasmet panaudojama apie 620 mln. Eur. Keliai skirstomi į valstybinės (magistraliniai, krašto, rajoniniai) ir vietinės (viešieji, vidaus) reikšmės. Valstybinės reikšmės kelius valdo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims.

„Audito rezultatai rodo, kad planuojama šalies kelių plėtra ne visada dera su esančia situacija. Pernai net 60 proc. valstybinės reikšmės asfaltuotų kelių buvo blogos arba labai blogos būklės. Šių pagrindinių Lietuvos kelių intensyvumas siekė apie 12 tūkst. automobilių per parą. Tuo metu žvyrkeliams, kuriais per parą vidutiniškai pravažiuoja apie 500 automobilių, asfaltuoti panaudota net 39 proc. visų keliams remontuoti numatytų lėšų. Taip pat nustatyta 16 proc. atvejų, kai darbai buvo atlikti ir tuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose, kurių būklė buvo gera, 10 proc. atvejų, kai darbai atlikti ten, kur būklė net nebuvo vertinta“, – sako Mindaugas Milčiūnas, Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento vyriausiasis patarėjas.

Trūkumų nustatyta ir vertinant savivaldybių valdomus kelius. Pasak auditorių, audituotos savivaldybės neturi pakankamų duomenų, kad galėtų efektyviai planuoti darbus, kelių ilgio duomenys ne visada tikslūs, pusė audituotų savivaldybių nebuvo nustačiusios kriterijų, pagal kuriuos sudaromos prioritetinės darbų eilės. Be to, nustatyta atvejų, kai lėšos buvo skirtos asfaltuoti ir tokioms gatvėms, kuriomis naudojasi vos 1 ar 9 namų ūkių gyventojai.

Kalbant apie darbų atlikimą, 2016–2019 m. LAKD darbus valstybinės reikšmės keliuose ne visada atliko taip, kaip planuota: 8 proc. kelio darbų vėluota pradėti laiku, 66 proc. kelių ir 73 proc. žvyrkelių asfaltavimo darbų nepradėti, 272 mln. Eur (31 proc. šiems keliams remontuoti panaudotų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų) panaudota ir tokiems darbams, kurių nė nebuvo prioritetinėse eilėse. Savivaldybėms priklausančiuose keliuose taip pat nustatyta trūkumų – visos audituotos savivaldybės sudarytų prioritetinių eilių laikėsi tik iš dalies, ne visi kelio darbai buvo atlikti numatytais terminais.

Ir 2020 m. tendencijos liko panašios, nes nustatyta 13 proc. atvejų, kai darbai buvo atlikti ar suplanuoti atlikti tuose ruožuose, kurių būklė gera. Dar 5,7 mln. Eur panaudota tokiems žvyrkeliams asfaltuoti, kurių prioritetinėse eilėse nebuvo.

Dar vienas svarbus kelių infrastruktūros valdymo elementas – darbų kokybės kontrolės priežiūra. Audito metu nustatyta, kad LAKD ne visada tinkamai vykdo darbų kokybės kontrolės priežiūrą valstybinės reikšmės kelių objektuose, nes priimdama atliktus darbus nešališkai neįsitikina, ar atlikti darbai ir jų kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus. LAKD nesikreipė į rangovą dėl 5 proc. statinių, kuriems galiojo garantinis terminas, defektų pašalinimo. Pirmą kartą Lietuvoje atliktas ir vietinės reikšmės kelių kokybės tyrimas parodė, kad iš 8-iuose keliuose tirtų 16-os tyrimų vietų 14-oje (87 proc.) jų nustatyta neatitikimų. Atlikto tyrimo duomenys bus perduoti LAKD ir savivaldybėms, kur klausimai dėl nustatytų defektų pašalinimo bus sprendžiami su rangovais.

Nepaisant nustatytų trūkumų, auditoriai pastebi ir teigiamų pokyčių: 2018 m. atlikti valstybinės reikšmės kelių kokybės tyrimai; 2019 m. įvertinta visų valstybinės reikšmės kelių būklė, 2020 m. prioritetinės darbų eilės sudaromos visiems kelio objektams, 28 proc. (4 iš 14) audituotų savivaldybių jau atliko daugiau kaip pusės joms priklausančių kelių kadastrinius matavimus.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt