Valstybės diena Raseinių krašte

Kaunas

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt

90798

„Mūsų tėvynė Lietuva, yra mūsų antra motina ir turime ją lyg motiną, mylėti. <...> Gyvendamas tėvynėje žmogus negali gerai suprasti, kaip ji jam brangi, nes tada tepažįstame vertę ir brangumą kokio nors daikto, kada mums jo netenka. Tik persiskyręs su tėvyne, išvažiavęs ant ilgesnio laiko, mato žmogus, kaip ilgu be jos, visokios gražybės svetimos šalies greitai atsibosta jam. Rodosi jam, jog svetur ir miškai ne taip gražiai ūžia, kaip tėvynėje, ir medžiai ne taip aiškiai žaliuoja, ir žiedai ne taip kvepia, ir svetima kalba neskamba taip meiliai. Lyg tartum iš širdies kiekvieno žmogaus yra išaugę siūlai, kurių galai priaugo prie tėvynės; juo daugiau jis atsitolina nuo savo gimtinės, tuo daugiau siūlai tos išsitempia ir traukia atgal; o širdis nuo to traukimo nepaliauna sopėti,“ – Šatrijos Ragana.

Foto galerija:

Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) šventė prasidėjo 12 val. Šv. Mišiomis Raseinių parapijos bažnyčioje. 21 val., kartu su viso Pasaulio lietuviais, Molavėnų piliakalnių komplekse buvo sugiedota Tautiška giesmė, kurios metu Raseinių rajono savivaldybės meras Andrius Bautronis ir Raseinių rajono Nemakščių seniūnijos seniūnas Remigijus Laugalis pakėlė Valstybės vėliavą. Gausiai susirinkusius Raseinių krašto žmones, svečius sveikino Raseinių rajono savivaldybės meras, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius, Lietuvos Respublikos Seimo narė Vida Ačienė.

Jau nuo 2005 metų, kiekvieną liepos 6-ąją, Molavėnų piliakalnių komplekse vyksta įvairūs meno projektai. Per tuos metus Molavėnų piliakalnių kompleksą aplankė Kauno valstybinis choras, vadovas Petras Bingelis, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius, solistai Evelina Sašenko ir Jeronimas Milius. Eilę metų žiūrovus džiugino režisieriaus, aktoriaus Vytauto Rumšo istorinių spektaklių pastatymai.

Šių metų Valstybės dienos šventę vainikavo Baltijos baleto teatro dramos ir šokio spektaklis Just. Marcinkevičiaus „Mindaugas“, režisierė ir choreografė Marija Simona Šimulynaitė.

„Mindaugas“ suskambėjo naujai ir netradiciškai. Kelių šimtų metų senumo istoriją papasakoti šiuolaikiškai – drąsus ir puikus pasirinkimas. Tai buvo žodžio, judesio, muzikos ir vaizdo sintezė, kuri puikiai išpildė Just. Marcinkevičiaus poemą „Mindaugas“. Ne visi choreografiniai elementai buvo panaudoti spektaklyje, nes scenos danga nėra pritaikyta šokiui, bet tai nesutrukdė išvysti nuostabų reginį.

Spektaklio kūrybinė grupė: muzika – Mykolas Natalevičius, Francis Paulenc; videoprojekcijų autorius – Rimas Sakalauskas; šviesų dailininkas – Andrius Stasiulis; scenografija – Erlandas Smolskas.

Noriu pasidalinti keliomis režisierės Marijos Simonos Šimulynaitės atsiųsto laiško mintimis.

„ ...darbo procesas stebino malonia koordinacija, partneriavimu, organizatoriai tvarkėsi su viskuo kaip aukšto lygio kuratoriai, BBT (Baltijos baleto teatro) komanda buvo sužavėta paslaugumu, suteikiamu komfortu miško lokacijoje.

Atvykę ryte kartu su artistinės dalies atlikėjais bei technikais diskutavome, kad dar tokioje vietoje, vidury miškų, piliakalnių, kur aplink trys sodžiai, dar nėra tekę gastroliuoti... Galvojome, vargu ar kas ateis užpildyti žiūrovų gretas, juokavome, kad matyt teks patiems sau parodyti visą savo triūsą... tačiau artėjant vakarui... stovėjome visi ant piliakalnio (kur buvo mūsų buveinė), iš viršaus stebėdami apatinę zoną, matėme kaip ėmė rinktis žmonės, viskas gausiai užsipildė, teatre būtume sakę, „kad salė buvo anšlaginė.“ Artistai ir aš likome be galo laimingi mūsų pasirodymu miškų viduryje, su žiūrovų gausa, išbuvusia nuo pradžios iki pat galo,“ – Baltijos baleto teatro režisierė ir choreografė Marija Simona Šimulynaitė.

Ir toliau auginkime širdies siūlus, kurie nenutrūkstamai būtų priaugę prie savo Tėvynės, savo Valstybės.

Raseinių rajono kultūros centro mėgėjų teatro „Braižas“ režisierė Jolanta Šimaitienė

Audriaus Norkaus nuotraukos

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt