PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2021 m. Liepos 22 d. 14:04

„Valstiečių“ šešėlinė Vyriausybė siūlo partijai pasirašyti susitarimą dėl švietimo: švietimo klausimų nereikėtų politizuoti

Lietuva

LVŽS šešėlinė Vyriausybė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt


182521

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) šešėlinė Vyriausybė, matydama, kad daugeliui LVŽS siūlymų buvo pritarta, rekomenduoja partijai pasirašyti Nacionalinį susitarimą dėl švietimo. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis akcentuoja, kad labai svarbu priimti sprendimus, kurie būtų naudingi Lietuvos švietimui, todėl, pasak jo, klausimų, susijusių su švietimo susitarimu, nereikėtų politizuoti.

„Noriu pasakyti, kad susitarimo projekto darymo metu mes atsisakėme ieškoti kompromisų ten, kur mes negalime susitarti. Pavyzdžiui, Tūkstantmečio mokyklos, aukštojo mokslo ribojimas ir pan. Mes deideologizavome šį susitarimą ir pasiekėme susitarimus tik ten, kur galime susitarti ir kur iš tikrųjų gali būti proveržis švietimo sistemoje. Pradedant nuo ikimokyklini, bendrojo ugdymo, baigiant aukštuoju mokslu ir eksperimentinės veiklos vystymu“, – teigė susitarimo dėl švietimo projekto rengime dalyvavęs šešėlinis švietimo, mokslo ir sporto ministras Eugenijus Jovaiša.

„Taigi, kolegos, aš manau, kad LVŽS šis susitarimas yra daugiau priimtinesnis nei atmestinas ir, manau, kad šitokį susitarimą partija ir Ramūnas Karbauskis turėtų pasirašyti“, – pridūrė jis.

E. Jovaišos teigimu, partija galutinai apsispręsti, ar pasirašyti susitarimą turės iki rugpjūčio 16 d.

R. Karbauskis taip pat džiaugėsi, kad į daugumą LVŽS pasiūlymų darbo grupėje buvo atsižvelgta. Partijos pirmininkas taip pat akcentuoja, kad švietimo klausimų nereikėtų politikuoti.

„Norėčiau visų vardu padėkoti Eugenijui Jovaišai už pastangas darbo grupėje. Kad iš tikrųjų buvo pasistengta, jog susitarimas būtų įmanomas. Ir kiek žinau, labai daug Eugenijaus Jovaišos pasiūlymų buvo inkorporuotą į tą susitarimą“, – sakė R. Karbauskis.

„Tai, manau, kad mes išklausysime ir partijoje, ir frakcijoje. Ir reikėtų iš tikrųjų šių klausimų nepolitizuoti, o padaryti tai, kad būtų naudinga Lietuvos švietimui“, – taip pat teigė jis.

Iki 2030 metų projektuojamame Susitarime apibrėžiamos tos švietimo sritys, kuriose būtina siekti proveržio vardan ugdymo kokybės ir tinkamos moksleivių brandos, studijų kokybės ir mokslo pasiekimų skatinimo. Šešėlinis „valstiečių“ Ministrų Kabinetas akcentuoja, kad susitarimo projekte numatyti įsipareigojimai atitinka LVŽS programines nuostatas. „Valstiečių“ teigimu, partijos nuostatas atitinka į susitarimo projektą įtrauktas tikslas iki 2024 metų sudaryti sąlygas visiems vaikams būti ugdomiems pagal ikimokyklinio ugdymo programą, taip pat siekis iki 2027 metų išplėsti neformaliojo vaikų švietimo krepšelį ir sudaryti galimybes juo naudotis vaikams nuo 3 metų amžiaus, tikslas iki 2024 metų sukurti bendrą ir visiems kaimo bei miesto – vaikams prieinamą bendrojo ugdymo kokybės standartą, siekis nuosekliai diegti įtraukiojo ugdymo priemones ir plėsti mokyklų, įgyvendinančių įtraukųjį ugdymą, tinklą, sutarimas į formalųjį ir neformalųjį švietimą integruoti kultūros turinį, meno formas ir kūrybiškumą skatinančius metodus.

Taip pat LVŽS programines nuostatas atitinka ir tikslas iki 2027 metų įgyvendinti Informacinių ir komunikacinių technologijų (įskaitant ir dirbtinio intelekto) programą, pritaikytą kiekvienam besimokančiajam ir studijuojančiajam, siekis iki 2024 metų atgaivinti ugdymo karjerai (profesinio informavimo ir konsultavimo) sistemą, taip pat planas nuo 2026 metų mokytojų kvalifikacines kategorijas susieti su mokytojų veiklos vertinimu ir aukštojo mokslo kvalifikaciniais bei mokslo (meno) laipsniais.

LVŽS taip pat remia susitarimo projekte numatytą siekį įgyvendinti įvairias mokytojo profesijos patrauklumą skatinančias priemones. Taip pat partija palaiko tikslą iki 2024 metų sukurti prielaidas, didinančias aukštojo mokslo prieinamumą ir užtikrinančias lygias galimybes visiems asmenims, atitinkantiems nustatytą minimalų gebėjimų lygį, įgyti aukštąjį išsilavinimą, tai jog iki 2024 metų greta mokslo konkursinio finansavimo ir finansavimo už mokslo (meno) rezultatus būtų įteisintas bazinis finansavimas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai bei meno veiklai. LVŽS priimtinas ir siekis iki 2024 metų parengti ir pradėti įgyvendinti nacionalinę edukologijos mokslo krypties programą.

ELTA