Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pixabay.com nuotr.
Reporteris OrintaŠaltinis: Etaplius.lt
Grupė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narių siūlo Želdynų įstatymą pakeisti taip, kad būtų atskirtos savivaldybių ir kontroliuojančios institucijos funkcijos, informacija apie želdinius būtų geriau sisteminama, o galimi pokyčiai - derinami su gyventojais.
Įstatymo pakeitimo projekto, kurį inicijuoja Kęstutis Bacvinka ir Kęstutis Mažeika, aiškinamajame rašte nurodoma, kad pritarus pakeitimo projektams būtų pagerinta želdynų priežiūra.
Minėtame dokumente taip pat siūloma naujai apibrėžti sąvokas „arboristika”, „arboristas”, „saugotini ir saugomi sumedėję augalai“, „sumedėjusių augalų inventorizacija“, „privati valda“ ir „privati namų valda“, „želdinių genėjimas“, „želdinių naikinimas.„
„Įstatymo galiojančioje redakcijoje nesant išaiškinimo, kas yra „privati valda“ ir „privati namų valda“ ir šių sąvokų sąsajų su želdinių priežiūra, apsauga, vertinant konkrečią situaciją apsunkina aplinkosaugos pareigūnų darbą“, - argumentuojama dokumente.
Taip pat nurodoma, kad želdynų apsaugos, tvarkymo ir valdymo procese dalyvaujančių institucijų funkcijos yra neatskirtos: tiek leidimų išdavime, tiek teritorijų planavimo dokumentų derinime tomis pačiomis sąlygomis dalyvauja savivaldos ir kontroliuojančios institucijos, todėl pasirašant leidimus nebelieka kam kontroliuoti.
„Siūloma atskirti savivaldos ir kontroliuojančių institucijų pareigas ir atsakomybę. Aplinkos ministerijai, kaip vienai pagrindinių želdynų priežiūros, tvarkymo ir apsaugos institucijų, įstatymo projekte numatoma pagrindinė funkcija - kontroliuoti želdynų tvarkymą, inventorizavimą, apskaitą, bei želdynų ir želdinių priežiūrai skirtų lėšų įsisavinimą“, - informuojama dokumente.
Taip pat akcentuojama, kad įgyvendinant želdyno atkūrimo projektus yra išduodami leidimai iškirsti ištisas medžių grupes, nepaisant gyventojų protestų, todėl išduodant leidimus medžių kirtimui, genėjimui ar tvarkymo darbams šie turėtų būti išskirti į tris grupes.
„Vienai grupei priklausytų neatlygintinai kertami medžiai ir krūmai. Tai būtų audrų išlaužos, sutrūniję ir gyventojams bei aplinkai pavojų keliantys medžiai. Atskirų medžių ir krūmų šalinimui leidimus kaip ir dabar išduotų savivaldybės administracija.
Dėl ekologiniu, istoriniu atžvilgiu visuomenei svarbių želdynų pertvarkymo prie savivaldybės įkurta želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija kartu su specialistais turėtų su suinteresuota visuomene atrasti bendrą susitarimą“, - informuojama aiškinamajame rašte.
Dokumento rengėjų teigimu, priėmus įstatymo pakeitimus atsakingos institucijos galės tinkamiau įvertinti saugotinus medžius privačioje valdoje, o atskyrus valstybės institucijų ir savivaldybių funkcijas pagerės želdynų apsauga.
Taip pat pažymima, kad įstatyme numatomos griežtesnės želdinių inventorizacijos, duomenų kaupimo ir priežiūros funkcijos leis laiku sukaupti duomenis apie visų rūšių sumedėjusius augalus, informaciją pateikiant ne tik atitinkamoms institucijoms bet ir suinteresuotiems asmenims.
ELTA primena, kad įvairių šalies regionų gyventojai nuolat piketuoja dėl, jų manymu, neteisėtai kertamų medžių, sakydami, kad vietoj iškirstų medžių sodinami nauji yra nei estetiški, nei valo orą. Šiuo metu taip pat nėra vienos želdynų tvarkymo ir priežiūros sistemos.
ELTA