„Valstiečiai“ nepalaikys valstybės vadovo statuso suteikimo V. Landsbergiui

Lietuva

Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

180227

Ketvirtadienį posėdžiavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) šešėlinė Vyriausybė nusprendė išreikšti nepritarimą pateikimo stadiją Seime jau įveikusiam įstatymo projektui, kuriuo siūloma numatyti, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui būtų suteiktas nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo statusas. Jeigu šis projektas būtų priimtas, o kitoje Seimo kadencijoje „valstiečiai“ taptų valdančiąja partija, jie tvirtina ketiną siekti atšaukti šį įstatymą.

„Šiuo klausimu esame pasisakę ne kartą ir matome istorinį faktą, jog tuometė Laikinoji Konstitucija Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui nesuteikė valstybės vadovo statuso ir tuometis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis tokiu nebuvo išrinktas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis, Respublikos Prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos Prezidentui – valstybės vadovui“, – teigė LVŽS šešėlinis ministras pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

„Jei tapsime valdančiąja partija, atšauksime šios valdžios sprendimus, kuriuos jie stūmė buldozeriu ir prieš žmonių valią tarp jų ir dėl V. Landsbergio paskelbimo valstybės vadovu,“ – tikino „valstiečių“ pirmininkas.

ELTA primena, kad Seimas birželio pabaigoje plenariniame posėdyje po pateikimo pritarė įstatymo projektui, kuriuo siūloma numatyti, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui būtų suteiktas nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo statusas.

Registruotame projekte siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas.

Šią iniciatyvą palaikė 71 parlamentaras, 24 balsavo prieš ir dar 24 susilaikė.

Projektą parengė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, konservatorė Paulė Kuzmickienė.

„Niekam nekyla abejonių, kad tuo metu Lietuva jau buvo savarankiška ir nepriklausoma valstybė. Šiandien – puikus laikas pripažinti, kad ši valstybė turėjo ir vadovą“, – įstatymo projektą Seime pristatė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė atmetė opozicijos išsakytas pastabas, esą Konstitucinis Teismas (KT) 2002 m. nutarimu yra pasisakęs, kad parlamentas neva negali priimti tokio įstatymo. Politikė pabrėžė, kad KT šiuo nutarimu tiesiog išsakė poziciją, jog Aukščiausiosios Tarybos pirmininko negalima prilyginti prezidentui, tačiau tai esą nereiškia, kad V. Landsbergio negalima pripažinti valstybės vadovu.

„Konstitucinio Teismo nutarime pasisakyta dėl to, kad Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko negalima prilyginti einančiam pareigas ar buvusiam Respublikos prezidentui, tačiau tai nereiškia, kad Seimas negali priimti sprendimo konstatuojant, kad Vytautas Landsbergis 1990–1992 m. įgyvendino faktinio valstybės vadovo funkcijas“, – tikino V. Čmilytė-Nielsen.

Projektas sukėlė klausimų Seimo teisininkams

Seimo Teisės departamentas prieš projekto pateikimą Seime paskelbtoje išvadoje pažymėjo, kad valdančiųjų teikiamas įstatymas, kuriuo siekiama V. Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą, gali prieštarauti Konstitucijai.

„Aiškindamas Konstitucijos 77 straipsnį Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo ir vėlesniuose aktuose ne kartą pakartojo, kad valstybės vadovo statusą Konstitucijoje nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo, t. y. Respublikos prezidentas, kurį išrenka Lietuvos Respublikos piliečiai“, – rašoma Teisės departamento parengtoje išvadoje.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas prieštaravimo Konstitucijai neįžvelgė

Tačiau tokiai Seimo Teisės departamento išvadai nepritarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK). Pagal Seimo statutą TTK turi įvertinti kiekvieną iniciatyvą, kurios atitiktis Pagrindiniam šalies įstatymui sukelia klausimų Seimo Teisės departamentui. Teisės departamento išvadą palaikė 4 komiteto nariai, 3 balsavo prieš ir 1 susilaikė. Balsams pasiskirsčius po lygiai, galutinį komiteto verdiktą lėmė jo pirmininko konservatoriaus Stasio Šedbaro sprendimas.

Prezidentūrai taip pat kilo klausimų dėl iniciatyvos formos

Apie tai, kad abejonių kelia pasirinkta iniciatyvos forma suteikti V. Landsbergiui valstybės vadovo statusą, Eltai užsiminė ir Prezidentūra. Visgi Prezidentūra tvirtino, kad Gitanas Nausėda neturi jokių abejonių, jog 1990–1992 m. de facto šalies vadovo pareigas ėjo būtent profesorius.

„Prezidentas jau yra ne kartą pasisakęs šiuo klausimu, yra pavadinęs prof. V. Landsbergį prezidentu, teigdamas, kad jam nekyla abejonių, jog 1990–1992 m. prof. V. Landsbergis buvo de facto šalies vadovas. Prezidento nuomone, valdančiųjų iniciatyva Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkui suteikti valstybės vadovo statusą yra sveikintina. Klausimas tik, ar teisėkūros kokybės požiūriu įstatymas yra tinkama forma tokiai iniciatyvai“, – Eltai atsiųstame komentare yra teigusi Prezidento komunikacijos grupė.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt