Va­le­ri­jus Si­mu­lik: me­tai be Sei­mo, plė­to­jant re­gio­ną

Šiauliai

(Etaplius.lt nuotr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt

193835

Nuo 2000-ųjų Sei­mo na­riu bu­vęs Va­le­ri­jus Si­mu­lik skai­čiuo­ja pir­muo­sius me­tus be dar­bo Sei­me. Šian­dien jo dar­bo vie­ta – prieš me­tus su­kur­tos Šiau­lių re­gio­no plėt­ros ta­ry­bos ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus po­stas. Kaip bu­vu­siam Sei­mo na­riui se­ka­si spręs­ti re­gio­no pro­ble­mas, ko­kie bu­vo tie pir­mie­ji me­tai?
 

– Susikūrė naujas regioninis darinys – Regioninės plėtros taryba. 10 tarybų suformuotos per visą Lietuvą teritoriniu apskričių pagrindu. Kas turėtų keistis į gerąją pusę, kokie tikslai, prioritetai?

– Taip, buvo panaikinti Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) regioniniai skyriai ir Regioninės plėtros įstatymu įpareigota regionuose įkurti regioninės plėtros tarybas. Kūrimo filosofija buvo ir kol kas to bandoma laikytis – didesnis regionų savarankiškumas, sprendžiant savo specifines regionines problemas, skaudulius. Regionų skirtumų mažinimas. Kita klausimų ir darbų dalis neišvengiamai susijusi su Regioninės plėtros tarybos paskirtimi – nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimu.

Visa atsakomybė guli ant savivaldybių merų bei jų komandų. Tik, tiesos dėlei, reikia pasakyti, kad centrinės valdžios institucijos nelabai noriai nori perduoti sprendimo teises regioninėms plėtros taryboms.

– Tai kokia ta Regioninės plėtros tarybos struktūra?

– Regioninės plėtros taryba sudaryta iš dviejų dalių: tai politinis darinys – Regioninės plėtros tarybos kolegija ir administracinis vienetas – administracija. Kolegiją sudaro steigėjų, t. y. savivaldybių, merai bei jų komandų atstovai, o administracija yra darbinis vienetas, aptarnaujantis Regioninės plėtros tarybos kolegiją bei kitas struktūras, numatytas Regioninės plėtros įstatyme.

– Kokie buvo pirmieji, svarbiausieji žingsniai, kuriant Regioninės plėtros tarybą?

– Pirmasis pusmetis, jei tiksliau – 9 mėnesiai, buvo tikrai labai aktyvūs ir įdomūs, nes klausimų bei darbų buvo įvairių ir jų kiekis tikrai didelis. Didžioji dauguma klausimų per pirmuosius mėnesius nuo Šiaulių regiono plėtros tarybos įregistravimo buvo susijusi su Tarybos veiklos organizavimu: įvairiausių vietinių norminių dokumentų rengimas, tvarkų, reglamentų bei normų sudėliojimas.

Be abejo, vienas svarbiausių veiklos organizavimo darbų buvo suburti administracijos komandą. Tai tikrai yra iššūkis. Kaip ir kiekviena institucija, turi įvairiausių klausimų – pradedant nuo stringančios registracijos ir baigiant vėluojančiais reglamentuojančiais norminiais aktais, t. y. įstatymų pataisomis, tvarkomis, sprendimais, „nuleidžiamais iš viršaus“.

Per šį laikotarpį atlikti reikalingi veiksmai, susiję su 2014–2020 m. laikotarpio Regiono plėtros plano įgyvendinimu; suplanuotos sutaupytos ar papildomai regionui skirtos ES lėšos; suformuota Regiono plėtros plano rengimo darbo grupė bei Kolegijos patariamasis organas – Partnerių grupė; pradėtas rengti 2021–2030 m. laikotarpio Regiono plėtros planas; spręsti ir kiti klausimai.

Dar vienas iššūkis yra Regiono plėtros plano parengimas pagal mums duotus itin trumpus terminus ir vadovaujantis naujai patvirtinta strateginio valdymo metodika, kuri yra esminis šalies strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarkos žingsnis. Nauja planavimo sistema kelia daug klausimų ir reikalauja specifinių žinių, tad, rengdami Regiono plėtros planą, tariamės su centrinės valdžios institucijų darbuotojais ir mokomės vieni iš kitų.

– Kokios pagalbos sulaukiate iš Vidaus reikalų ministerijos ir ar tos pagalbos pakanka?

– Vidaus reikalų ministerija, o kartu ir Centrinė projektų valdymo Agentūra (CPVA) – tai institucijos, su kurių specialistais dažniausiai tenka konsultuotis, tartis, derintis planus ir veiksmus nuo pat Šiaulių regiono plėtros tarybos sukūrimo. Labiausiai mums talkina Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės komanda, tos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė bei CPVA ekspertas Gediminas Česonis.

Be abejo, pagalbos ar grįžtamojo ryšio kartais reikia greičiau arba daugiau, tačiau, įvertinus apimtis, nuolatinę bėgimo būseną bei žmonių skaičių, kuris tiesiogiai dirba su regioninėmis plėtros tarybomis, viskas suprantama.

– Priimant įstatymą, regionams buvo žadamas savarankiškumas, galbūt spėjote pajusti savarankiškumo naudą, sprendžiant regionui svarbius klausimus?

– Kol kas dar nespėjome pajusti savarankiškumo, išskyrus techninį niuansą, kad Šiaulių regiono plėtros taryba tapo juridiniu asmeniu, pati gali spręsti administracijos komandos formavimo ir kitus veiklos organizacinius klausimus. Tačiau regiono plėtros tarybų savarankiškumo klausimas visuomet buvo keliamas ne tiek dėl juridinio asmens statuso, kiek dėl galimybės patiems regionams spręsti, kokiomis priemonėmis ir kokiomis projektų veiklomis jos galėtų spręsti regiono problemas, nes iki šiol ministerijos nustatydavo visiems regionams vienodas galimas ir finansuotinas veiklas. Taigi, anksčiausiai regiono plėtros tarybos savarankiškumą galės pajusti planuodamos Regiono plėtros plano priemones ir matydamos pagal ministerijų išankstines sąlygas, kiek savarankiškai gali pačios nuspręsti, kokiomis veiklomis gali spręsti esmines regiono problemas ir kiek lėšų galės gauti iš valstybės.

– Jau minėjote, kad visa atsakomybė dėl regioninių plėtros tarybų veiksmingumo, rezultatyvumo tenka savivaldybių merams. Kaip sekasi bendradarbiauti su Šiaulių regiono merais?

– Tikrai, labai svarbu steigėjų – merų pozicija, iniciatyvumas, noras gilintis į realias problemas ir komunikavimas tiek su centrinės valdžios atstovais, tiek su socialiniais partneriais, tiek su Tarybos administracija.

Labai džiaugiuosi, kad mūsų regiono savivaldybių merai yra iniciatyvūs, organizuoti, pakankamai vieningi ir daugiau bendradarbiaujantys nei konkuruojantys tarpusavyje. Dėl to Tarybos administracija gali daugiau dėmesio skirti Regiono plėtros plano rengimui ir kitų klausimų, kuriems reikalinga oficiali forma, sprendimo organizavimui.

– Gal šiek tiek nepatogus klausimas, bet... Jau vieni metai, kai esate kitoje pozicijoje – Šiaulių regiono plėtros tarybos administracijos direktorius. Metai be Seimo nario veiklos, kuriai atidavėte daug metų, skyrėte daug laiko. Kaip jaučiatės?

– Sąžiningai – darbas truputį kitoks. Daug biurokratijos, popierių, daug „tuščių“ veiksmų, nesant aiškaus, protingo reglamentavimo. Jau visu tempu vyksta 2021–2027 m. regioninių plėtros planų kūrimas, planavimas ir kartu atsiranda vis naujų instrukcijų, pataisymų, papildymų.

Bet yra ir kita pusė: tu aktyviai dalyvauji, kuriant mūsų regiono – Šiaulių – ateities viziją, strateginius planus, veiksmų planus, priemones. Dirbdamas Seime, dalyvavau Šiaulių krašto bičiulių parlamentinėje grupėje (buvau vienas iš įkūrėjų 2004 m.), kur daug dirbome su tuomečiais savivaldybių merais, jų komandomis, su ministerijomis, atskirais ministrais – tardavomės, ieškojome įvairiausių sprendinių, siekiant pritraukti lėšų į mūsų regioną, kovojome už regioninius projektus. Daug kas pavyko, suvienijus Šiaulių regioną atstovaujančius Seimo narius. Kai kas sakys, kad tai yra lobizmas... Aš visada už teisingą, sąžiningą lobizmą savo kraštui.

Taigi, ir dabar tenka važiuoti, kalbėtis, įrodinėti, kad siūlomos idėjos, planai, numatymai į ateitį labiausiai reikalingi mūsų kraštui, mūsų žmonėms.

Reklama

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt