Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pexels.com nuotr.
Remigijus BielinskasŠaltinis: BNS
„Valstybė gali reguliuoti kainas tik mažmeninėje rinkoje, tačiau pagrindinę kainos dalį sudaro elektros įsigijimo sąnaudos, kurios yra formuojamos biržose arba tiesioginiais sandoriais tarp atsinaujinančios energetikos gamintojų ir vartotojų“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje, kur buvo aptarta galima valstybės parama Lietuvos pramonei ir verslui, teigė Inga Žilienė.
„Kainų reguliavimas reikštų, kad valstybė turėtų subsidijuoti tiekėjus, tuo tarpu žinant, kad Lietuvos elektros rinka priklauso bendrai ES rinkai, o čia prekiauja kitų aplink Baltijos jūrą įsikūrusių šalių gamintojai, dalis Lietuvos subsidijų atitektų jiems. Taigi, valstybė subsidijuotų ne tik vietos gamintojus, bet ir kitas Baltijos šalis“, – pridūrė energetikos viceministrė.
Be to, anot jos, subsidijų klausimą turėtų spręsti Finansų, o ne Energetikos ministerija.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas apgailestavo, kad nepaisant situacijos rimtumo, valstybės institucijos ir toliau kratosi atsakomybės.
„Norėtųsi, kad mes mažiau replikuotume darbdaviams, o juos girdėtume, nes man susidaro įspūdis, kad bandome atsakyti, kodėl negalime kažko padaryti vietoj to, kad mums reikėtų suremti pečius ir paieškoti sprendimų, kaip tai padaryti. Suprantama, kad tai yra sunkiau nei nedaryti nieko“, – posėdyje teigė M. Majauskas.