Valdžia ir po akcijų laikosi savo: liepos mėnesį kris liepos? (vaizdo įrašas)

Šiauliai

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt

90581

Nuo birželio 19-osios Šiaulių mieste užsikūrė tikra pirtis. Tą dieną buvo pasirašyta rangos sutartis su UAB „Infes“ dėl pagal "Urban" programą vykdomų miesto bulvaro pirmųjų rekonstrukcijos darbų. Tada Šiaulių miesto gyventojai ir sužinojo, jog bulvare nebeliks senųjų liepų. Sukilo iniciatyvinės grupės socialiniuose tinkluose, sukurta peticija, o liepos 4-ąją įvyko visuotinė akcija „Išsaugokime bulvaro liepas“. Nors žmonės itin aktyviai gina medžius, valdžiai įteikta išsami rezoliucija, kol kas nepanašu, kad visuomenei pavyks išsaugoti brangius medžius. Pirmadienio spaudos konferencijoje Administracijos direktorius Antanas Bartulis kaip kirviu nukirto, jog yra projektas ir viskas vyks pagal jį.

Foto galerija:

65392516-2493450657345548-5003215546368393216-o-1024x1024.jpg

Taip pat skaitykite: Autentiškumas bus išsaugotas – po senojo Šiaulių bulvaro rekonstrukcijos liks ir medžiai, ir „burbulai“ (VIDEO)

Liepą kris liepos?

Vilniaus gatvės atkarpos (tarp Tilžės g. ir Draugystės pr.) ir Vasario 16-osios gatvės rekonstrukcija turi būti atlikta iki 2021 metų vasaros. Atkarpos nuo Tilžės gatvės iki Draugystės prospekto rekonstrukcijos vertė – 4,9 mln. eurų. Projektas turėjo prasidėti jau liepos pradžioje, tačiau sutarta palaukti, kol pasibaigs festivalis „Saulės žiedas“. Liepos 4-ąją į medžių išsaugojimo akciją susirinkę šiauliečiai apgailestavo, kad tokį gražų mėnesį simboliškai gali kristi mylimos liepos.

„Šį kartą numatyta išpjauti brandžias, gražias liepas ir tai turi atsitikti vieną gražiausių metų mėnesių – liepą. Mes dedam visas pastangas, kad tai neįvyktų. „Gyvo miško“ mergaitės surengė susitikimą Tarybos salėje, aiškino klimato kaitos problemas. Kaip nuo žąsies vanduo. Pakvietėm visus jus čia, kad pasakytumėm, negalima kirsti medžių Šiauliuose brandžių ir užsodinti kažkokiais tai atvežtiniais netikusiais“, – susirinkusiems šiauliečiams sakė organizatorius Alfredas Daulius.

inked1-li.jpg

Peticija valdžia kreipiasi į save

Dar prieš akciją, per labai trumpą laiką, internete išplito peticija „Išsaugokime Šiaulių bulvaro liepas“. Praėjusią savaitę šią peticiją jau buvo pasirašęs 2 751 žmogus ir skaičius nuolat auga. Dar be peticijų ir akcijų buvo bandyta eiti į dialogą su Savivaldybe, tačiau viskas veltui.

„Gegužės mėnesį bandėme eiti į diskusiją su savivaldybe, darėme pristatymą ir net išgirdome iš vicemero tikrai pozityvų pasisakymą, jog bandysime prižiūrėti tas žalias miesto erdves, jas plėsti. Ką dabar matom – tai nevyksta. Vyksta visiškai atvirkščiai, nei diktuoja šių laikų sąlygos ir poreikiai, klimatas, žmonių gyvenimo kokybė“, – sakė akcijos iniciatorė, buvusi šiaulietė, aplinkosaugininkė, asociacijos „Gyvas miškas“ koordinatorė Austė Juozapaitytė.

Mergina pagarsino, jog po jų peticijos savivaldybė davė atsaką – savo peticiją, kurioje raginama netrukdyti pokyčiams. Juokinga, tačiau peticija juk yra kreipimasis į valdžios organus, tad kam valdininkai adresavo peticiją? Sau?

„Gal matėte internete, kai kurie Savivaldybės darbuotojai, labai liūdna, bet stengiasi sukiršinti visuomenę. Labai netikėta pamatyti tokį žingsnį, kad yra kuriamos peticijos. Jei žinote, kas yra peticija, tai yra kreipimasis į valdžios organus. Tai peticiją savivaldybė kuriasi sau, sakydama, jog jeigu neiškirsime šitų 103 liepų, nukentės šiauliečių atlyginimai, negalės būti atnaujinti darželiai, mokyklos, negalės miestas būti pritaikytas žmonių su negalia poreikiams. Nuo kada savivaldybė sprendžia atlyginimų klausimą kirsdama liepas?“, – klausė A. Juozapaitytė.

Mergina susirinkusiems šiauliečiams priminė, jog niekas nenori likti stagnacijoje, visi yra už atsinaujinimą, tačiau už tvarų atsinaujinimą, laikantis įstatymų, remiantis geriausiais pavyzdžiais, investuojant į gyvenimo kokybę, kuriant išliekamąją vertę.

peticija.png

Pagarsinta rezoliucija įteikta valdžiai

Akcijos metu šiaulietė rašytoja Lina Žutautė perskaitė sukurtą rezoliuciją, kuri buvo įteikta valdžiai, tačiau pirmadienio spaudos konferencijoje Administracijos direktorius Antanas Bartulis sakėsi jos negavęs arba neskaitęs.

Rezoliucijoje iniciatyvinė grupė sako, jog argumentai apie „miestą – ne mišką“ yra beverčiai, mat miesto sumiškinimas taikomas geriausiuose pasaulio pavyzdžiuose.

„Kiekvienas miesto medis yra labai svarbus kraštovaizdžio ekologinis komponentas. Jis gerina sanitarines–higienines ir mikroklimatines sąlygas, reguliuoja oro drėgnumą ir cirkuliaciją, švelnina klimatą, mažina triukšmo, dulkių, cheminių teršalų sklaidą nuo gatvių, kitų taršos objektų, sudarydamas optimalias gyvenimo sąlygas žmogui. Medis gerina miesto estetinį vaizdą ir formuoja šiuolaikinio miesto kraštovaizdį. Dabartinė miesto kraštovaizdžio kūrimo tendencija yra pateikiama ne kaip „miestas – ne miškas“, bet atvirkščiai – "city forest", miesto sumiškinimas. Ir, nors augant specifinėmis sąlygomis, želdinių fiziologinė būklė prastėja greičiau, nei miške augančių tokių pat medžių, tai nėra prielaida jų šalinimui“, – sakoma rezoliucijoje.

Pasak rezoliucijos autorių, rekonstrukcijos projektas, kuriame siūloma pašalinti didžiąją dalį brandžių želdinių, nesukuriant lygiavertės alternatyvos, neatitinka viešojo intereso, kadangi be pagrįstos būtinybės ženkliai pablogina šios teritorijos ekologines ir ergonomines savybes daugeliui dešimtmečių.

„Projektavimo procesas buvo organizuotas neskaidriai ir nedemokratiškai, visuomenė nebuvo pakankamai informuota ir įtraukta. Dėl projekto sprendinių ji buvo klaidinta, neva bulvaro brandžios liepos bus išsaugotos. Paviešinti projekto pasiūlymai buvo pakeisti ir skyrėsi nuo galutinių, kurie visuomenei pristatyti nebuvo. Viešieji projekto sprendinių svarstymai su visuomene įvyko 2017 m. liepos 17 d. ir spalio 26 d. Po šių viešųjų susirinkimų oficialūs savivaldybės atstovai pristatydami projekto sprendinius žiniasklaidai paskelbė, kad visos ne blogos būklės brandžios bulvaro liepos išliks, jos nebus kertamos. Ši informacija buvo patalpinta ir portale „Etaplius“ 2017-11-08. Vėliau jokių projekto sprendinių pristatymų plačiajai visuomenei nebuvo surengta ir ji neturėjo galimybės susipažinti su galutiniu projektu iki pat 2019 m., kuomet įvyko rangos darbų konkursas, buvo pasirašyta rangos darbų sutartis ir paviešintas projektas“, – apie neskaidrumą teigia iniciatyvūs šiauliečiai.

Pagal tai daroma išvada, jog rengiant projektą nebuvo užtikrintas visuomenės dalyvavimas ir galimybė susipažinti su projekto sprendiniais, pažeista projektų viešinimo ir aptarimo su visuomene procedūra.

Rezoliucijoje minima ir apie tai, jog sprendimai šalinti želdinius paskelbti neturint ekspertinių išvadų, todėl kelia abejonių šių išvadų nešališkumas.

„Nors viešajame projekto pristatyme 2017 m. spalio 26 d. buvo teigiama, kad „visų medžių būklė įvertinta“, susipažinus su šiais vertinimais paaiškėjo, kad jie buvo atlikti po to, kai buvo paskelbta, kad želdiniai yra įvertinti ir juos reikia šalinti – pagal projekte pateiktus dokumentus, jų vertinimas įvyko 2017 m. lapkričio-gruodžio mėn. Vadinasi, sprendimai šalinti želdinius buvo priimti iki juos įvertinant, todėl vertinimas negali būti laikomas objektyviu. 2018-03-29 atlikta pakartotinė želdinių būklės ekspertizė, kurią atliko dr. Lina Straigytė, konstatavusi, kad tik 15–os (ar 16–os) medžių sanitarinė būklė yra bloga, kitų – patenkinama, bet juos siūloma šalinti dėl estetinių motyvų. Estetinė medžių kokybė nėra nekintanti, tinkamai tvarkant ir prižiūrint želdinius jų estetinė vertė ir fizinė būklė gali ženkliai pagerėti“, – sako akcijos organizatoriai.

Abejones bulvaro rekonstrukcijos projekto kokybe ir jo teisėtumu iniciatyvininkams sustiprino Lietuvos architektų bendruomenės pateikti vertinimai. Šiaulių regioninė architektūros taryba 2018 m. balandžio mėn. 6 d. šio projekto architektūros kokybės ekspertinio vertinimo išvadoje konstatavo, kad projektavimo procesas neatitinka viešojo intereso, neatsižvelgta į visų suinteresuotų šalių poreikius, galutiniai projekto sprendiniai neviešinti, nepristatyti visuomenei.

Kai kurios iš minėtų pastabų skambėjo taip: nuskurdinta viešosios erdvės idėja, nepakankamai analizuota tūrinė gatvės kompozicija, neatskleista šiai gatvės atkarpai būdinga erdvių pulsacija, erdvių proporcijos bei funkciniai, vizualiniai ryšiai su gatvės erdviniu kanalu. Projektiniai sprendiniai neturi vientisos architektūrinės idėjos, trūksta inovatyvaus požiūrio. Tiek medžiagų, tiek želdinių, tiek atskirų architektūrinių elementų prasme jie sudaro chaotišką įspūdį ir nepilnai pasiekia architektūros įstatyme apibrėžtą kokybės kriterijų – vientisą architektūrinę idėją bei galimybę naudoti inovatyvius sprendinius.

Dėl šių ir kitų projektavimo proceso trūkumų ir projekto sprendinių kokybės į Šiaulių miesto savivaldybę kreipėsi ir Lietuvos architektų rūmai. Tačiau rezoliucijoje teigiama, jog Šiaulių miesto savivaldybė visuomenės lūkesčius ir architektūros profesionalų ekspertinę nuomonę ignoravo.

„Reikalaujame paviešinti visus Šiaulių bulvaro dalies želdinius, liečiančius Šiaulių miesto savivaldybės želdynų apsaugos ir priežiūros komisijos protokolus, priimtus per 3-4 metus (2013-2016 m.) iki projekto rengimo pradžios. Koreguoti projektą ir išsaugoti visas geros ir patenkinamos būklės liepas ir kitus vertingus želdinius. Atsakingų institucijų nedelsiant imtis priemonių, kad būtų sustabdyti abejotino pagrįstumo ir teisėtumo veiksmai Šiaulių pėsčiųjų bulvaro želdynų atžvilgiu ir apginti viešąjį interesą“, – rezoliuciją baigė ir po ja akcijos dalyvių vardu pasirašė organizatorius Alfredas Daulius.

img-20190704-174820.jpg

Dendrologai niekada neliepė kirsti medžių

„Gyvas miškas“ koordinatorė Austė Juozapaitytė šiauliečiams sakė, jog pagal valdininkus, medžius vertinę dendrologai liepė juos kirsti, tačiau tai – netiesa.

„Jie niekada neliepė kirsti medžių. Jie įvertina būklę ir tada jau Savivaldybės reikalas nespręsti ką daryti“, – informavo A. Juozapaitytė.

Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Davenis taip pat aiškina, jog „kankinės liepos“ vertos ne kirvio, o švelnios priežiūros.

„Kankinės liepos dėl ilgalaikio abejingumo, nepriežiūros arba žalojančios priežiūros yra nusikankinusios. Šie medžiai verti švelnios globos. Šios liepos yra ankstyvoje degeneracijos fazėje, kai tokiu metu jos turėtų būti pilnos gyvybinės energijos. Deja, anais laikais suplanuotos antžeminės ir požeminės erdvės, augavietės yra mechaniškai apribotos ir ekologiškai skurdžios. Esant tokioms augavietėms medis skursta, anksčiau laiko sensta ir užgesta. Savivaldybė turi investuoti ne į betono ir naujų augalų pirkimus, o į esamų augaviečių revitalizavimą, antžeminės dalies vystymą, atstatymą“, – komentuoja Algis Davenis.

Pasak specialistų, jau ir naujieji medžiai yra skurstantys, sergantys, apkerpėję kaip šimtamečiai, labai prastai genimi, tad net jų likimas Šiauliuose nėra aiškus – jie nebedaug paaugs, o su tokia priežiūra gali išvis negyventi.

„Manome, jog nauji medžiai yra absoliutus noras pasipelnyti“, – sakė Austė Juozapaitytė.

Jai pritarė ir senosios bulvaro dalies autoriai Vilius Puronas bei Valentinas Mazuronis, dėkodami žmonėms, jog parodo stiprybę gindami tai, kas visiems brangu.

„Šis projektas finansuojamas pagal kokybišką užimtumą ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimą. Neaišku, kiek čia, kai nebus pavėsio, to kokybiško užimtumo bus...“, – retoriniu klausimu savo pasisakymą baigė Austė Juozapaitytė.

img-20190704-183030.jpg

Kalbėti išdrįso viena politikė

Po visų norinčių pasisakymų akcijos organizatoriai kreipėsi į valdininkus – kvietė Savivaldybės darbuotojus, projekto autorius ar Tarybos narius tarti keletą žodžių. Ką tik buvo pasibaigęs Tarybos posėdis, netoli akcijos vietos stoviniavo antrosios, peticijos sau iniciatorius Zakiras Medžidovas, tačiau jis kalbėti nepanoro.

Prieš minią stojo opozicijos atstovė Danguolė Martinkienė, kuri palaiko idėją išsaugoti medžius.

„Sunki diena priiminėti sprendimus, kada visa demokratija vyksta prieš miesto visuomenę. Kur ta demokratija? Džiaugiuosi čia matydama tuos miesto žmones, kuriems nėra tas pats, kaip gyvensime po 10-20 metų. Džiugu, kad yra pinigų pokyčiams, bet gaila, kad nukreipiame juos ne ta linkme. Tie, kurie manome, kad viskas vyksta neteisingai, turime kur kas mažesnį balsą nei jūs. 12 žmonių posėdžių salėje visiškai nėra girdimi“, – sakė D. Martinkienė, dėkodama, jog jaučia palaikymą.

img-20190704-181633.jpg

Darbai bus daromi pagal projektą

Pirmadienį spaudos konferencijos metu į akciją dėl medžių išsaugojimo reagavo ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis. Jo pasiklausius tampa aišku, kad jokių kompromisų ir stebuklų tikėtis neverta – pjūklas tikrai įsisuks į bulvaro liepas.

„Projektavimo darbai pasibaigę, visos ekspertizės pasibaigę, sprendimai priimti, rangovo konkursas baisibaigęs, sutartis sudaryta. Tokiame etape pradėti diskutuoti, kurį medį palikti ar nepalikti – na, tiesiog mes ir teisiškai, ir techniškai nematom galimybių. Kaip tik pasakyti, kad darbai bus daromi pagal projektą“, – kaip žirnius išbėrė A. Bartulis.

Paklaustas, kodėl 2017 metais buvo pasakojama, kad medžiai bus išsaugoti, Antanas Bartulis sakė, kad tai buvo siekiamybė, tačiau nepavyko.

„Jeigu buvo nuomonė projektavimo metu, tai buvo pradinė situacija, lūkestis. Tačiau kai buvo padaryta dendrologų medžių tyrimai, išvados, lūkesčio buvo atsisakyta, nes būtų neįmanoma padaryti. Kalbame apie vientisą bulvarą, kuriame ir įvaizdis, ir regimybė vientisa. Vien sakyti, kad medis, nesvarbu koks jis… Tai paprastos miško liepos, pokariu pasodintos. Matome, kad turėtų keistis. Kam samdom mokslininkus, kam kalbame su visuomene, kad po to visą šitą ignoruot“, – aiškina A. Bartulis.

Į repliką, jog visuomenė nebuvo informuota apie projektą, Administracijos direktorius atšauna, jog asmeniškai nei vieno nekvies, o jei nematė skelbimų – jų problema.

„Mes ir su architektų sąjunga kalbėjom, kad jei viešinimą pripažįstate su nusilenkimu pakviečiant jus į jį individualiai, kad tik neduok Dieve nesakytų, kad nepakvietėt, tai mūsų kvietimo būdas – individualiai nei vieno nekviečiam. Yra nustatyta viešinimo tvarka, ją išpildėme, o kad kažkas nepastebėjo, tai jau čia susireikšminimo lygis“, – rėžė A. Bartulis.

Nors Administracijos vadovas sakosi dar nematęs rezoliucijos, bet peržiūrėjęs pažada išanalizuoti argumentus ir pateikti atsakymą. Tik kažin, ar laiko tam yra – liepos 15 dieną atiduodama statybvietė. Nuo liepos 7 dienos jau turėjo būti išmontuotos lauko kavinių terasos. Žurnalistų klausimas apie pavėsį ir klimato kaitą prajuokino Antaną Bartulį – tai jam nebuvo argumentas.

Praėjusią savaitę Seimo diskusijoje apie bendruomenių balsą teigiamą Šiaulių kaštonų alėjos išsaugojimo pavyzdį pristačiusi organizacijos „Gyvas miškas“ vadovė Monika Peldavičiūtė sako, jog galima valdininkams atleisti jei jie kažko nežino, tačiau specialistams supažindinus su pasaulio pavyzdžiais, statistika ir valdžiai toliau elgiantis „pagal planą“, jau yra tyčinis kenkimas gyventojams ir sveikatai.

M. Peldavičiūtė, remdamasi įstatymais, teigia, jog jei bus nesureaguota į rezoliuciją, aktyvistams teks remtis konstitucija ir fiziškai neleisti kirsti medžių.

img-20190704-182345.jpg

Lietuvos Respublikos 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programoje numatyta, kad 5 Lietuvos didžiuosiuose miestuose bus nustatomos apibrėžtos miesto teritorijos dalys (dydis – 30-40 tūkst. gyv.), kuriose investicijos koncentruojamos sprendžiant esmines šioms teritorijoms būdingas problemas, laikantis paramos tvariai miestų plėtrai principų. Išskirtoms teritorijoms bus rengiamos integruotų teritorijų vystymo programų projektai.

Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. T-177 išskyrė Šiaulių miesto centrinę dalį kaip tikslinę teritoriją, kurioje bus koncentruojamos investicijos.

Šiaulių mieste integruotosios teritorijos vystymo programa šnekamojoje kalboje įgavo trumpinį ir trumpiau yra vadinama „Urban“ programa.

2016 m. kovo 31 d. Šiaulių miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-301 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. T-358 „Dėl pritarimo 2014–2020 metų Šiaulių miesto integruotosios teritorijos vystymo programos projektui“ pakeitimo” pritarė Šiaulių integruotos teritorijų vystymo programos projektui. 2016 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-554 „Dėl Šiaulių miesto integruotos teritorijų vystymo programos patvirtinimo“ Šiaulių miesto integruotos teritorijų vystymo programa, pagal kurią miesto plėtrai numatyta skirti daugiau nei 55 mln. Eur, buvo patvirtinta.

Programoje numatyta:

Saulės laikrodžio aikštės kapitalinis remontas
Šiaulių miesto Centrinio ir Didždvario parkų bei jų prieigų sutvarkymas
Aušros alėjos (nuo Žemaitės g. iki Varpo g.) viešųjų pastatų ir viešųjų erdvių prieigų rekonstrukcija
Talkšos ežero pakrantės plėtra
Prisikėlimo aikštės, jos jungčių ir prieigų rekonstrukcija
Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaro ir amfiteatro rekonstrukcija
Viešųjų erdvių ir gyvenamosios aplinkos gerinimas teritorijoje, besiribojančioje su Draugystės prospektu, Vytauto gatve, P. Višinskio gatve ir Dubijos gatve
P. Višinskio gatvės viešųjų erdvių pritaikymas jaunimo poreikiams
Ir kiti projektai.

untitled-5c-20i-41378725.png

Daugiau – A. Rutkausko vaizdo reportaže:

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt