Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Austėja Masiokaitė-LiubinienėŠaltinis: BNS
Prezidentūrai trečiadienį patvirtinus, jog G. Nausėda 1988 metų gegužę įstojo į Komunistų partiją, šis vėliau tai pavadino jaunystės klaida, tačiau teigė įžvelgiantis „medžiojimo būseną“, kuri „tampa labai sisteminga“ artėjant 2024 metų prezidento rinkimams. Jis užsiminė, kad jo susilpninimo gali siekti partijos, kurios turi „rezervuotą požiūrį į prezidentą ne konservatorių partijos narį“.
Valdančiųjų Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, jog informacija apie prezidento narystę Komunistų partijoje yra svarbus faktas, net jeigu formaliai žiūrint jų nebuvo privaloma viešinti.
„Man rodos, kad visų pirma tai ne ta vieta, kur reikėtų įžvelgti sąmokslo teorijas. Nematau tam jokio racionalaus pagrindimo, dėl 2024 metų, mano žiniomis, dar nėra nė vieno kandidato“, – žurnalistams sakė ji.
Užsienio reikalų ministras, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis teigė nežinantis, „kas medžioja prezidentą“.
„Ar pirmas politikas, kuris kuo nors apkaltina konservatorius?“ – retoriškai klausė partijos lyderis, komentuodamas G. Nausėdos užuominas.
Jis teigė, jog partija dar nėra pradėjusi diskusijų dėl prezidento rinkimų ir kandidatų.
„Mes dar turime gerus pusę metų iki tokios tikros rinkimų pradžios“, – kalbėjo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas.
Jis nesiėmė vertinti G. Nausėdos narystės Komunistų partijoje aplinkybių, teigdamas, jog „tai yra jo diskusija su jo rinkėjais ir jo atstovaujama visuomenės dalimi“.
„Man atrodo, informacija yra nekelianti kažkokių dvejonių, ji yra tiesiog archyvų informacija. O šiuo metu, man rodos, kad prezidentas geriausiai, kad pats visuomenei paaiškintų apie priežastis, aplinkybes“, – kalbėjo G. Landsbergis.
2019 metais dalyvaudamas prezidento rinkimuose G. Nausėda Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) anketoje neatsakė į klausimą, kokios partijos, politinės organizacijos nariu yra arba buvo.
Anot Prezidentūros, šis klausimas buvo neprivalomoje užpildyti anketos dalyje.
Apie tai, kad G. Nausėda priklausė Komunistų partijai, feisbuke pirmasis paskelbė „Laisvės TV“ žurnalistas Dovydas Pancerovas.
Iš jo skelbtų archyvinių dokumentų matyti, kad 1988 metų gegužės 20 dieną G. Nausėda tik pateikė prašymą įstoti į partiją, o partinis bilietas jam išduotas birželio 27 dieną.
Prezidentūros teigimu, G. Nausėda prasidėjus Sąjūdžiui nedalyvavo Komunistų partijos veikloje.
G. Nausėda 1987 – 1989 metais buvo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto aspirantas.
2009 – 2019 metais prezidente buvusi Dalia Grybauskaitė nuo 1979 taip pat priklausė Komunistų partijai, o 1989 metais prisijungė prie nuo jos atskilusios Algirdo Mykolo Brazausko vadovaujamos Lietuvos komunistų partijos. Iš šios organizacijos ji išstojo 1990 metų birželį.
Apie priklausymą Komunistų partijai D. Grybauskaitė nurodė VRK anketose tiek 2009, tiek 2014 metais, kai dalyvavo prezidento rinkimuose.