Valdantieji prie užsienio politikos susitarimo ketina grįžti po savivaldos rinkimų, tačiau opozicija tikina: esminė problema – požiūrių skirtumai

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Gailė Jaruševičiūtė-MockuvienėŠaltinis: ELTA

255407

Nuo karo Ukrainoje pradžios pradėtas rengti partijų susitarimas dėl užsienio politikos ministro Gabrieliaus Landsbergio siūlymu atidėtas – prie jo sugrįžti ketinama po kovo mėnesį vyksiančių savivaldos rinkimų. Visgi opozicijos atstovai sutaria, kad ne savivaldos rinkimai, o skirtingas politinių jėgų požiūris į užsienio politiką lemia, kad susitarimo pasirašymo perspektyvos nėra optimistinės. Socialdemokratai apskritai laikosi pozicijos, kad toks dokumentas yra bevertis, todėl, pasak jų atstovo Gintauto Palucko, poreikio grįžti prie šio klausimo nėra. Vis tik Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis viliasi, kad sutarimą pasiekti galima, todėl žada prie buvusios komiteto pirmininkės Laimos Liucijos Andrikienės kuruotos iniciatyvos grįžti pavasarį.

G. Paluckas: susitarimas dėl užsienio politikos yra bevertis

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime narys G. Paluckas tikina manąs, kad susitarimas dėl užsienio politikos yra bevertis, todėl, pasak jo, nėra poreikio grįžti prie šio klausimo.

„Akivaizdu, kad tas projektas atgulė į stalčių ir atgulė dar gerokai iki savivaldos rinkimų. Tad daugiau nėra poreikio jį ištraukti, nebent kažkoks politinis išskaičiavimas, kuris gali būti žinomas tik kolegoms konservatoriams, nes mes tos idėjos jau netraukiame iš stalčiaus“, – Eltai teigė G. Paluckas.

„To susitarimo praktinė reikšmė yra labai menka – jis yra bevertis. Konservatoriai turi savo užsienio politiką, kurią aktyviai įgyvendina, mes, socialdemokratai, turime kitokią viziją, ir šis skirtumas lemia, kad susitarimo mes neplanuojame pasirašyti“, – pažymėjo jis.

Politikas abejoja užsienio reikalų ministro G. Landsbergio pasiūlymu prie susitarimo dėl užsienio politikos grįžti po kovą vyksiančių savivaldos rinkimų. Pasak jo, šį susitarimą stabdo ne artėjantys rinkimai, o valdančiųjų ir opozicijos nuomonių išsiskyrimas užsienio politikos klausimais.

„Yra klausimas, kas pasikeis po savivaldos rinkimų. Gabrieliaus prielaida yra klaidinga, kad tas požiūrių skirtumas yra grįstas kažkokiu politiniu išskaičiavimu, kas yra populiariau ar nepopuliariau tarp visuomenės. Bet tikroji priežastis yra bazinis, esminis nuomonių išsiskyrimas: kam yra skirta užsienio politika ir kokiais principais ji turi būti konstruojama“, – pabrėžė jis.

G. Palucko teigimu, socialdemokratai supranta užsienio politiką kaip šalies interesų plėtrą užsienyje, tuo metu, pasak jo, konservatoriams atrodo, kad užsienio politika gali būti atsieta nuo šalies interesų.

„Konservatoriai turi kitokią viziją – jiems atrodo, kad kai kada užsienio politika gali būti atsieta nuo šalies interesų, todėl nebūtina modeliuoti, vertinti jos pasekmių viduje. Mes sakome, kad taip negalima daryti, reikia tuos dalykus visada pasverti ir turėti tam tikras pasekmių minkštinimo, stabilizavimo priemones“, – sakė G. Paluckas.

„Tai vienintelis dalykas, dėl ko visų partijų nuomonės sutampa, tai dėl santykių su Rusija. Čia iliuzijų ir abejonių dėl agresoriaus veiksmų nėra“, – pridūrė jis.

S. Skvernelis: konservatorių vykdoma užsienio politika yra vienpusė, niekas nesiteikia ieškoti sutarimo

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis taip pat linkęs skeptiškai vertinti susitarimo dėl užsienio politikos pasirašymo galimybes. Visgi, priešingai nei G. Paluckas, politikas teigia, kad prasmę pasirašant tokį dokumentą matytų.

„Susitarimas yra įstrigęs, įšaldytas ir kažkokio judėjimo į priekį tikrai nėra. Aš susitarimo su savivaldos rinkimais apskritai nesiečiau. Tai yra visiškai skirtingos temos, apskritai nekoreliuojančios. Ar tas susitarimas yra reikalingas? Manau, kad taip, bet kol kas, kol Lietuvos užsienio politika yra tokia vienpusė, niekas ir nesiteikia ieškoti platesnio konsensuso, sutarimo. Pastangos čia visgi turėtų būti iš valdančiųjų pusės, o jų nėra“, – Eltai sakė S. Skvernelis.

„Ir geriausiai iliustruoja, kokioje situacijoje esame, tai situacija su Vokietijos brigada, kai trys institucijos kalba visiškai skirtingai, nesusikalba, santykius aiškinasi viešumoje. Tai kenkia tiek nacionalinio saugumo politikai, tiek užsienio politikai. Tad kol kas jokių postūmių, kad tas susitarimas galėtų būti pasirašytas artimiausiu laiku. Nematau ir pastangų, kad kažkas bandytų jas dėti“, – pridūrė jis.

Šiuo metu valdančiųjų vykdoma užsienio politika, pasak S. Skvernelio, visiškai priklauso nuo konservatorių partijos.

„Užsienio politika yra net ne koalicijos, o vienos partijos – būtent konservatorių partijos atskirų asmenų užsienio politika. Tai įteisinti status quo, ką jie daro, ką jie ruošiasi daryti, būtų neprotinga ir nebūtų prasmės. Jeigu nori susitarti, tai turi ieškoti susitarimo esmės, kompromiso ir bendrų tikslų, kurie nekistų, nesikeistų dėl politinio ciklo pasikeitimo. Kol kas tokių pastangų tikrai nematau“, – sakė jis.

Ž. Pavilionis prie susitarimo dėl užsienio politikos ketina grįžti po savivaldos rinkimų

Savo ruožtu Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis tikina ketinąs ir toliau tęsti buvusios komiteto pirmininkės Laimos Liucijos Andrikienės pradėtus darbus, siekiant partijų susitarimo dėl užsienio politikos.

„Žinome, kad mes ir toliau siūlysime tą darbą daryti visoms mūsų partijoms be išimties. Ir jeigu jos pasirinks ir toliau krautis vidaus politikos kapitalą, kaip tik vengiant šito susitarimo, nes nuteis rinkėjai... Mes visi esame atsakingi prieš savo rinkėjus. Tai jų pasirinkimas. Per prievartą vienybės nesukursi, tačiau kai pakalbi su kokiais senais kairiaisiais užsienio politikos vilkais, mes dažnai, pavyzdžiui, pasikalbame su Gediminu Kirkilu, jo ir mano nuomonės sutampa šimtu procentų“, – sakė Ž. Pavilionis.

„Bet politinėje erdvėje atsirado nemažai politinių jėgų, kurios bando savo vidaus politikos šokius šokti ant labai rimtų dalykų gana šventvagiškai, o tai man svetimos gėdos jausmas. Pasaulis neapsivers, tokių politinių jėgų buvo ir bus, mes išgyvensime. Tačiau ar išgyvens jos – istorija parodys“, – svarstė jis.

Politikas tikina palaikąs G. Landsbergio išsakytą idėją, kad prie susitarimo dėl užsienio politikos reikėtų grįžti jau po savivaldos rinkimų.

„Įvairūs politiniai lyderiai kartoja tą patį, kad šiuo metu viskas, kas vyksta Lietuvoje, yra daroma per savivaldos rinkimų prizmę. Kaip žinia, savivaldoje užsienio politika nėra pati svarbiausia, todėl dabar mūsų šansai rodyti tą vienybę prieš savo rinkėjus yra gana maži. Ir, matyt, tos partijos, kurios nenori susitarimo, pasirenka tokį kelią. Bet, kaip minėjau, po savivaldos rinkimų lauksime partijų nuomonės, jeigu jos norės prisidėti prie šios pergalės kūrimo, kuri, manau, bus įtvirtinta kitais metais. Tos partijos yra laukiamos bet kurią minutę, tačiau jeigu jos sugalvos atsistoti į priešingą poziciją, tai paliksiu daugtaškį...“ – sakė Ž. Pavilionis.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt