Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pixabay.com nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvos reakcija į koronaviruso keliamą ekonominę krizę yra ne visai adekvati ir lėta, sako bendrovės „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP) valdybos pirmininkas, Pandemijos ekonomikos grupės narys Klaudijus Maniokas.
Jo teigimu, skirtumas tarp Šiaurės ir Pietų Europos valstybių reakcijos į kylančią krizę yra akivaizdus.
„Akivaizdžiai ryškėja tas skirtumas tarp Šiaurės ir Pietų Europos valstybių. Šiaurės valstybės, kurios sureagavo pakankamai greitai, ir Pietų Europos valstybių, kurios buvo daugiau paveiktos (...) ir kuriose tie paramos mechanizmai ir dėl resursų trūkumo, ir dėl biurokratinių kliūčių juda gerokai lėčiau. Čia mes esame labiau Pietų Europos valstybė negu Šiaurės, nes kol kas reaguojame ir ne visai adekvačiai, ir lėtaiׅ“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė jis.
Pasak K. Manioko, Lietuva, būdama viena iš mažiausiai įsiskolinusių ES valstybių, gali dar nemažai pasiskolinti.
„(...) Lietuvos įsiskolinimo lygis yra „šiaurietiškas“ – vienas mažiausių tarp ES šalių, siekia apie 40 proc. BVP. Lietuva tikrai dar gali rimtai skolintis, netgi sukaupti ilgalaikį rezervą tolimesniems projektams“, – pridūrė jis.
ELTA