Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvoje šiuo metu vaistais prekiauja (yra licencijuotos) 130 mažmeninės prekybos įmonių. Jos vaistus parduoda 1436 veiklos vietose – prekybos centruose, parduotuvėse, degalinėse.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) praėjusiais metais pradėjo vykdyti planinius mažmeninės prekybos įmonių, prekiaujančių vaistais, patikrinimus. Inspekcijų metu buvo aiškinamasi, ar įmonės laikosi teisės aktuose numatytų reikalavimų bei tvarkos. Mažmeninės prekybos įmonių patikrinimai 2020 metais buvo atliekami vadovaujantis rizikos vertinimo kriterijais, į patikrinimų planą įtraukiant įmones, turinčias daugiausiai veiklos vietų. Atlikus 10 planinių patikrinimų skirtingose mažmeninės prekybos įmonėse, buvo konstatuota, kad tik vienoje iš jų nebuvo nustatyta jokių trūkumų, sakoma VVKT pranešime.
Daugiausiai trūkumų – 5 įmonėse buvo nustatyta, kai įmonės nedalyvauja įgyvendinant farmakologinio budrumo sistemą, kitaip tariant, įmonių darbuotojai nėra supažindinti bei nežinojo, ką reikia daryti, jeigu pirkėjas turėtų nusiskundimų dėl vaistinių preparatų poveikio. Taip pat buvo nustatyta pažeidimų vaistinių preparatų kainodaroje – net 4 atvejais įmonėse buvo viršyti mažmeniniai prekybiniai antkainiai ir 4 atvejais buvo viršyta maksimali mažmeninė kaina.
Trijose įmonėse vaistinių preparatų laikymo vietose nebuvo metrologiškai patvirtintų temperatūros matavimo įrenginių. Nustatyta po atvejį, kai įmonėse buvo pateikiama informacija apie vaistinį preparatą, kurio nėra sąraše, taip pat pateikiama informacija apie kainų sumažinimą, prekybos vietų konsultantai konsultavo pirkėjus, kurie nori įsigyti vaistinių preparatų tam tikriems simptomams palengvinti, įmonių darbuotojai nežinojo, ko reikėtų imtis, jeigu vaistinis preparatas būtų atšaukiamas iš rinkos.
Vaistų kontrolieriai įmonėms nurodė pašalinti nustatytus trūkumus per tam tikrą terminą. Jau gautos 7 įmonių ataskaitos – jos tinkamai pašalino trūkumus arba ėmėsi priemonių, kad tokie trūkumai nesikartotų ateityje. Tarnyba dar laukia, kad ir likusios dvi įmonės praneštų pašalinusios trūkumus.
Anot VVKT viršininko Gyčio Andrulionio, mažmeninės prekybos įmonių patikrinimai yra nepaprastai svarbūs, nes daugėjant mažmeninių prekybos vietų, gyventojai gali įsigyti vis daugiau nereceptinių vaistinių preparatų. Atitinkamai didėja poreikis užtikrinti, kad mažmeninė prekyba vaistais atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, o vartotojus pasiektų tik geros kokybės, saugūs ir veiksmingi vaistai. Pasak G. Andrulionio, mažmeninės prekybos vietos ir toliau bus tikrinamos tokia pačia tvarka, kaip ir vaistinės – bus vykdomi tiek planiniai, tiek neplaniniai patikrinimai. Tarnyba į mažmeninės prekybos įmones yra pasiruošusi siųsti ir slaptus pirkėjus, tačiau kontroliniai pirkimai bus inicijuojami tik tada, kai bus gautas skundas, pažymima tarnybos pranešime. Kontrolinis pirkimas galės būti atliekamas kaip neplaninio patikrinimo sudedamoji dalis.
Į tikslinius patikrinimus iš anksto apie tai nepranešę, tarnybos inspektoriai vyksta gavę skundą, kitos institucijos pavedimą, taip pat siekdami įvertinti, ar buvo pašalinti ankstesnių patikrinimų metu nustatyti trūkumai.
Mažmeninėse įmonėse prekiaujama nereceptiniais vaistais, kurie įrašyti į Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininko tvirtinamą Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse sąrašą. Šiuo metu, kaip informuoja VVKT, į minėtą sąrašą įrašyti 47 vaistai. Sąrašas peržiūrimas kiekvieną ketvirtį, jei reikia, tikslinamas.
Nuo 2019 metų, kai Lietuvoje buvo leista vykdyti mažmeninę vaistinių preparatų prekybą, iki dabar skundų dėl šios veiklos VVKT nėra pateikta.
ELTA