Vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas – dvigubai brangesnis

Vilnius

Lietuvoje pareigingiems vairuotojams tenka apmokėti nedrausmingų ar nepsidraudusių vairuotojų padarytas žalas. Šį reiškinį draudikai vadina „klientų solidarumu“.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

107817

Išvydęs brokerio pateiktus Lietuvos draudimo bendrovių siūlymus draustis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, kaunietis pardavimų vadybininkas neteko žado. Mažiausia draudimo bendrovių šiam klientui siūloma metinė civilinės atsakomybės draudimo kaina siekia 300 eurų. Pernai kaunietis paslaugą pirko perpus pigiau.

Brokerio pateiktame šešių draudimo bendrovių pasiūlyme, kurio kopiją turi Alfa.lt, vairuotojo civilinės atsakomybės 12 mėnesių draudimą siūloma pirkti pigiausiai už 300, brangiausiai – už 750 eurų.

„Šiemet patekau į autoįvykį, bet tikrai nesitikėjau tokių kosminių kainų“, – prisipažino vyras.

Kartu su KASKO draudimu vairuotojui šį mėnesį reikėtų sumokėti nuo 550 iki 1 tūkst. eurų vienkartinę draudimo įmoką. Neplanuotos išlaidos vyrui gerokai apkartino nuotaiką. Vis dėlto jis džiaugėsi, kad draudikai sutiko paslaugą parduoti dalimis kas ketvirtį, tad lapkričio mėnesį vyras sumokėjo „tik“ 210 eurų draudimo įmoką už pirmuosius tris mėnesius.

„Bet vis tiek protu nesuvokiama, nes šios kainos yra visiškas kosmosas“, – kalbėjo draudimo brokerio pasiūlymo šokiruotas klientas.

Vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas Lietuvoje yra privalomas.

Draudimo įmokos „individualizuojamos“

Draudikai aptakiai aiškina, kodėl kai kuriems klientams šiemet drastiškai brangsta vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas.

ADB „Gjensidige“ draudimo produktų, rizikos vertinimo ir kainodaros vadovas Baltijos šalims Andrius Dambrauskas Alfa.lt teigė, kad draudimo įmoka yra vis labiau individualizuojama. Todėl vieniems vairuotojams įmokų dydis nekinta, o kitiems jis gali mažėti arba ūgtelėti.

„Tokiu būdu surenkant draudimo įmokas atsiranda daugiau adekvatumo ir draudimo kaina labiau atitinka draudikui tenkančią riziką. Tai reiškia, kad saugiai vairuojantys moka mažiau, o dažniau į eismo įvykius patenkantiems vairuotojams tenka mokėti daugiau“, – aiškino jis.

Lietuvos banko duomenimis, 2019 m. pirmąjį pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje buvo sudaryta 3 proc. daugiau transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) sutarčių, o draudimo įmokos mažėjo 1,2 proc.

Tačiau A. Dambrauskas pažymėjo, kad draudimo išmokos, žalų skaičius ir vidutinis vienos išmokos dydis per šį laikotarpį augo.

Antai lyginant su 2018 m. pirmuoju pusmečiu bendros TPVCAPD išmokos 2019 m. didėjo 18 proc., vidutinis išmokos dydis išaugo beveik 13 proc. ir pasiekė 1289 eurus. Šių metų pirmąjį pusmetį žalų skaičius padidėjo 5 proc.

Vis dėlto A. Dambrauskas neneigė, jog kai kuriems klientams, šiemet patekusiems į autoįvykį, draudimo bendrovės galėjo smarkiai pakelti TPVCAPD kainas.

„Eismo įvykiai yra svarbus kriterijus skaičiuojant draudimo kainą, tačiau jis nėra vienintelis. Mūsų įmonė naudoja galybę kriterijų, kad įmoka būtų suskaičiuota kuo tiksliau: tai ir vairuotojo drausmingumas, sukeltų įvykių skaičius, vairavimo stažas, automobilio techninės charakteristikos ir pan. Todėl įmokos dydis yra individualus dalykas, skirtingas kiekvienam vairuotojui“, – teigė jis.

Į klausimą, kodėl Lietuvoje apskritai brangsta civilinės atsakomybės draudimas, „Gjensidige“ draudimo produktų, rizikos vertinimo ir kainodaros vadovas atsakė, jog ši draudimo rūšis yra nuostolinga tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos šalyse.

„Draudimo kainų lygio dinamikai įtakos turi įvairūs išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, automobilių remonto ir detalių kainos, eismo įvykių metu patirtų nuostolių pobūdis ir dydis, ekonomikos vystymasis, infliacija, taip pat įstatymu reglamentuotų išmokų limitų didinimai. Jų nuo įstatymo priėmimo buvo net keturi“, – pažymėjo A. Dambrauskas.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas įsigaliojo 2007 m.

Vertinimas: nuo vairuotojo elgesio iki rinkos tendencijų

Akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas Alfa.lt aiškino, kad draudimo kaina šioje bendrovėje apskaičiuojama individualiai konkrečiai transporto priemonei ir jos valdytojui, įvertinus keliolika skirtingų rizikos kriterijų.

„Kaskart sudarant draudimo sutartį visi šie kriterijai yra vertinami iš naujo pagal tos dienos situaciją rinkoje, avaringumą ir kitus paminėtus parametrus“, – sakė jis.

Anot A. Gimbicko, pirmiausia vertinamas vairuotojo drausmingumas ir kiti su vairuotoju susijusę parametrai: vairavimo patirtis ir drausmingumas, regionas, kuriame bus eksploatuojamas automobilis, ar automobiliu važinėja jo valdytojas, ar kiti vairuotojai.

Vertinami ir automobilio parametrai (markė, galingumas, automobilio pagaminimo metai, kuro tipas, veikla, kuriai automobilis naudojamas (pavyzdžiui, keleivių pervežimo).

Galiausiai vertinamos rinkos „įvykio dažnio“ ir „vidutinės žalos“ kitimo tendencijos.

„Pastaraisiais metais Lietuvoje dėl išaugusių transporto priemonių srautų eismo įvykių dažnis yra gana aukštas. Taip pat stebime, kad auga ir vidutinė žala, o šis augimas yra susijęs su servisų įkainių didėjimu, kasmetiniu detalių brangimu bei su tuo, kad naujesnių automobilių avarijos kainuoja brangiau dėl juose komplektuojamų brangesnių detalių. Pavyzdžiui, daugumos naujesnių automobilių galiniuose bamperiuose įrengtos vaizdo kameros. Taigi „bakstelėjus“ į tokį automobilį reikia remontuoti ne tik bamperį, bet ir keisti jame įmontuotą įrangą. Taip pat reikia nepamiršti besikeičiančio teisinio reglamentavimo, pavyzdžiui, smarkiai padidinti draudikų atsakomybės limitai už asmens neturtinę žalą, pasikeitusio stovinčio automobilio „durelių žalų“ reglamentavimo, tai irgi turi įtakos draudimo kainai“, ­­– aiškino A. Gimbickas.

Labiausiai, pasak jo, padidėjo neturtinės žalos atlyginimo dydis žūties atveju.

Draudimo kainų viešai neskelbia ir galbūt gudrauja

Lietuvos draudikų asociacijos (LDA) direktorius Andrius Romanovskis teigia, jog Lietuvos draudimo rinka vadovaujasi Konkurencijos tarybos išaiškinimu, kad bet koks viešas informacijos, susijusios su kainomis ir jų politika, atskleidimas gali daryti neigiamą įtaką konkurencijai rinkoje ir būti traktuojamas kaip iš anksto suderintas rinkos dalyvių veiksmas, kurį draudžia Konkurencijos įstatymas, o tai užtrauktų rimtą finansinę atsakomybę visai rinkai.

„Asociacija neseka kainų ir jų pokyčio, nekaupia duomenų, nekomentuoja, kaip kainos gali kisti ir kodėl taip įvyko ar kodėl taip bus“, – Alfa.lt sakė jis.

Draudimo bendrovės Lietuvoje iš tiesų viešai neskelbia vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo kainų.

Dažnai pasiūlymai teikiami konkrečiam klientui internetu įvedus savo asmeninius duomenis. Tačiau vairuotojai jau seniai pastebėjo, kad internetu pildant paraišką draudikai sugeba klientus pergudrauti.

Vilnietis Jonas Alfa.lt pasakojo kasmet stebintis tokius draudikų triukus. Pernai baigiantis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo terminui vyras ketino pratęsti sutartį. Internetu užpildęs anketą ir suvedęs asmeninius duomenis, jis gavo 120 eurų 12 mėnesių vairuotojų civilinės atsakymobės draudimo pasiūlymą.

Vėliau, kai pasirašė sutartį ir sumokėjo 120 eurų, Jonas įdomumo dėlei vėl užpildė anketą. Tąsyk draudimo bendrovė jam paslaugą siūlė pirkti už 80 eurų. „Kažkas čia nešvaru. Feisbukas mirga panašiomis istorijomis. Draudikai, matyt, mato, kad konkretaus kliento sutartis baigiasi, ir kainą pakelia. Kai įmoka sumokama, kaina nuleidžiama“, – svarstė Jonas. Tokie triukai, anto vilniečio, pasitikėjimo draudikais tikrai nedidina.

„Klientų solidarumas mokant įmokas“?

LDA direktorius A. Romanovskis aiškina, kad Lietuvoje pareigingiems vairuotojams tenka apmokėti nedrausmingų ar neapsidraudusių vairuotojų padarytas žalas. Šį reiškinį jis vadina klientų solidarumu.

„Svarbu suprasti, kad draudimas kaip produktas savo esme yra susijęs su visų klientų solidarumu mokant įmokas. Tai ypač aiškiai matyti draudžiantis privalomuoju draudimu, kurio prievolę vairuotojams nustato valstybė. Praktikoje tai reiškia, kad net ir pareigingas vairuotojas per savo įmokas dengia dalį tiek nedrausmingų vairuotojų, tiek neapsidraudusių asmenų žalų. Šio draudimo atveju kitą dalį dengia draudimo įmonė iš kitų savo veiklų, kurios nėra susijusios su transporto priemonių draudimu“, – teigė A. Romanovskis.

Žalos reikšmingai nedidėjo

Praėjusių metų pabaigoje draudimo ekspertai prognozavo, kad porą metų maždaug po 50 proc. brangęs vairuotojų civilinės atsakymobės draudimas gali augti ir toliau, o po kelerių metų drausti automobilį gali kainuoti ir dvigubai brangiau.

Tokias galimas tendencijas ekspertai dėstė 2018 m. lapkritį įsigaliojus nuostatai, kad draudimo bendrovės turi padengti iki 5 mln. eurų sieksiančią neturtinę žalą. Anksčiau maksimalios neturtinės žalos limitas buvo iki 5 tūkst. eurų.

Draudėjų asociacijos direktorius Tomas Paulauskas Alfa.lt sakė, kad nauja neturtinės žalos skaičiavimo tvarka draudimo įkainiams reikšmingos įtakos nepadarė.

„Mano supratimu, įtaka galėjo būti minimali. Lietuvoje pagal teismų praktiką žalų dydis yra labai mažas. O vienetiniai atvejai reikšmingos įtakos draudimo įmokoms neturi. Nebent keistųsi teismų praktika ir nukentėjusiems asmenims būtų priteisiama 100 tūkst., 1 mln. ir daugiau eurų siekianti žala. Bet tokių naujienų neteko girdėti. Nemanau, kad kažkas pasikeitė nuo 2018 m. pabaigos, kai įsigaliojo nauja tvarka“, – sakė T. Paulauskas.

Draudikai taip pat nedrįsta viešai įvertinti, ar įpareigojimas draudimo bendrovėms padengti iki 5 mln. eurų siekiančią žalą turėjo įtakos įkainiams. Esą ši praktika dar tik formuojasi, nors žalos pamažu auga.

Alfa.lt

alfalt-logo-skaidrus.png

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt