Vaikų kelionės dviračiais ir paspirtukais: kokios nelaimės tyko ir kuo turėtų pasirūpinti suaugusieji

Lietuva

Pixabay.com nuotr.

Paulina UrbelytėŠaltinis: Pranešimas spaudai

242396

Vasara vaikams dovanoja daug malonių pramogų ir begales žaidimų. Tačiau svarbu nepamiršti, kad traumų skaičius šiltuoju metų sezonu taip pat išauga. Gydytojai ragina būti atidesniems ne tik vaikus, bet kad jiems daugiau papildomo dėmesio skirtų ir suaugusieji – kaip pasakoja skubios medicinos gydytojas Šarūnas Maciulevičius, elektriniai paspirtukai, dviračiai yra būtent tos priemonės, kurių naudojimas atneša daug nelaimių. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, šiemet, dėl vaikų patirtų nelaimių, važiuojant su ratuotomis priemonėmis, bendrovė jau išmokėjo beveik 50 tūkst. eurų nuostoliams padengti.

Kuo svarbios apsaugos priemonės

Kaip pasakoja Express Care by Affidea skubios medicinos gydytojas Šarūnas Maciulevičius, elektriniai paspirtukai yra gana nauja laisvalaikio praleidimo priemonė, pastebima tik paskutinius keletą metų.

„Natūralu, kad su šiomis transporto priemonėmis susijusių traumų ženkliai auga. Panašu, kad tarp vaikų – draugų, bendraamžių – patirtos sunkios traumos bei žiniasklaidoje girdimi perspėjimai pastūmėjo tėvus pagalvoti, ar tikrai verta nepilnamečiui leisti naudotis elektriniu paspirtuku.

Pastebime, kad vis dažniau suaugę žmonės skatina vaikus naudoti apsaugos priemones ir juos akyliau prižiūri, todėl traumos dažniau nebėra tokios sudėtingos, kaip buvo tik išpopuliarėjus elektriniams paspirtukams. Todėl norisi vėl ir vėl kalbėti kuo garsiau apie tai, kad tokie paspirtukai yra itin pavojingi – maksimalus 25 km/h greitis ir vos 10-15 cm. skersmens ratai sąlygoja sunkias traumas”, – sako gydytojas Šarūnas Maciulevičius.

Anot jo, dviračių naudojimo ir saugos priemonių taip pat svarbu nepamiršti – tiek paspirtukai, tiek dviračiai yra dviratės balansinės transporto priemonės ir jei yra reikalas staigiai stabdyti – griuvimas ir traumos dažniausiai neišvengiamos, todėl apsaugos yra būtinos.

„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis taip pat pažymi, kad apsaugos išties labai svarbios.

„Tėvai, suaugusieji pirmiausia turi pasirūpinti vaikų saugumu – įsitikinti, kad jie dėvėtų šviesą atspindinčią liemenę tamsiu paros metu, patikrinti, ar dviračio atšvaitai yra pritvirtinti tvarkingai, ar veikia lempos, ar pats dviratis yra tvarkingas, veikia stabdžiai.

Mūsų bendrovės duomenys rodo, kad beveik 10 proc. visų nepilnamečių patirtų nuostolių sumos yra skirtos tiems vaikams, kurie susižalojo važiuodami paspirtukais, dviračiais, riedlentėmis. Šiemet patirtiems nuostoliams atlyginti jau skyrėme beveik 50 tūkst. eurų“, – sako Artūras Juodeikis.

Dažniausiai traumuojamos kūno vietos

Kaip pasakoja skubios medicinos gydytojas, vaikai, griūdami instinktyviai stengiasi atsiremti ar išlaikyti pusiausvyrą, todėl dažniausios yra galūnių traumos.

„Kai krentama nuo paspirtukų, dviračių – dažniausiai nukenčia riešai, alkūnės, pečiai. Taip pat traumuojamos čiurnos, keliai, kiek rečiau ir klubo sritis.

Labai svarbu, kad paspirtukų ratai yra nedideli, todėl net ir dėl menkiausios kliūties verčiamasi per priekinį ratą. Todėl paspirtukų vairuotojai dar itin dažnai susižaloja viršutines galūnes, nestinga krūtinės traumų, ypač skaudžios yra galvos traumos – dažnai pažeidžiami žandikauliai, dantys“, – traumas vardija Šarūnas Maciulevičius.

Kaip pastebi draudimo ekspertas, daugiausiai nuostolių patiria vaikai, gyvenantys Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestuose.

Svarbios saugos taisyklės

Vaikams būtinas judėjimas, fizinis aktyvumas, tačiau kaip pastebi gydytojas – elektriniai paspirtukai yra skirti ne tam.

„tai visiškai priešingos paskirties įrenginys, skirtas lengvam transportavimuisi, o ne fizinei veiklai, kuri tokia naudinga kiekvienam žmogui, ypač vaikams. Todėl manau, kad suaugusieji turėtų riboti ar visai neleisti naudotis elektriniais paspirtukais vardan savo vaikų gerovės. Ypač, kaip jau kalbėjome, kai tokios dažno ir skaudžios yra traumos dėl nestabilumo bei nesaugaus greičio“, – sako skubios medicinos gydytojas.

Anot jo, svarbu prisiminti, kad Europos Sąjungos saugaus eismo bei vaikų traumų prevencijos gairėse yra aiškiai nurodyta, jog bet kokiais elektriniais paspirtukais ir dviračiais vaikai iki 18 metų amžiaus neturėtų naudotis.

„Taip pat, visi vaikai, kurie naudojasi neelektrinėmis šių transporto priemonių versijomis, turėtų būti užsidėję būtinas apsaugos priemones – šalmus, alkūnių ir kelių apsaugas – bei neturėtų to daryti gatvėje be suaugusiųjų priežiūros.

Jei Jūsų vaikas užsiima sportiniu važiavimu, visada apgalvokite papildomas apsaugos priemones – sustiprinti šalmai, nugaros, dubens apsaugos, pirštinės – ir neleiskite to daryti be priežiūros. Taip pat, labai svarbu apmokyti ir drauge su vaiku pasikalbėti, kaip tinkamai naudotis nauja laisvalaikio priemone. Įdėmiai perskaitykite instrukciją, supažindinkite su saugaus eismo taikyslėmis“, – dėmesį atkreipia gydytojas Šarūnas Maciulevičius.

Artūras Juodeikis taip pat išskiria, jog labai svarbu laikytis saugaus eismo taisyklių ir vaikus būtinai apie tai informuoti.

„Važinėjimas paspirtukais dažnam asocijuojasi su linksma pramoga, tačiau vairuojant bet kokią transporto priemonę reikia susikaupti ir nuolatos stebėti aplinką. Dažnai galima pamatyti elektrinių paspirtukų vairuotojus važiuojančius šaligatviais, nardančius tarp pėsčiųjų, kalbančius mobiliuoju telefonu ar nepilnamečius, kalbančius tarpusavyje su draugais bei nesižvalgančius. Taip pat reikėtų įvertinti kelio dangą, kuria važiuojama, pasirinkti saugų greitį, stebėti kitus eismo dalyvius ir paisyti bendrų kelių eismo taisyklių“, – primena draudimo ekspertas.

Ką daryti patyrus traumą

Galiausiai, skubios medicinos gydytojas pataria, ką daryti, jei traumos nepavyko išvengti.

„Visų pirma suaugusieji turi nepamiršti, kad tai jie yra tie, kurie turėtų pirmieji suteikti nepilnamečiui pagalbą. Todėl nebijokite, nekelkite papildomo streso sau ir vaikui. Jei po incidento vaikas sąmoningas, skundžiasi tam tikros kūno vietos skausmu – atsargiai jį pakelkite, pasodinkite į patogią padėtį, nuraminkite.

Jei įtariate sunkų sužalojimą – galūnė yra deformuota, labai ištinusi, žaizda su gausiu kraujavimu – skambinkite 112. Sumušimams, patempimams pirma pagalba yra universali – šaltis, ramybė, pakelta galūnės padėtis, elastinis bintas, vaistai nuo skausmo ir stebėjimas. Paviršiniams nubrozdinimams ir nedidelėms žaizdoms dažnai pakanka pažeistą vietą nuplauti švariu vandeniu, subintuoti ar uždėti kokybiška pleistą.

Pablogėjus visada galite kreiptis į artimiausius gydytojus. Jei po patirtos traumos vaikas yra nesąmoningas, dezorientuotas, stebimas pykinimas ir vėmimas po galvos traumos, yra didelė rizika daugybiniams sužalojimams, tuomet nedelsiant skambinkite 112 ir klausykite dispečerio nurodymų“, – pataria gydytojas Šarūnas Maciulevičius.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt