PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2020 m. Rugpjūčio 27 d. 14:27

Vaikų globa įkvėpė kurti

Vilnius

Širvintų ŠirvisŠaltinis: Etaplius.lt


143597

„Dažniausiai tapę globėjais žmonės tarsi nebetenka teisės klysti ir gyventi savo gyvenimo. Jų „naujieji“ vaikai dažnai turi įvairiausių sutrikimų, yra patyrę sunkių psichologinių ir fizinių traumų, ir globėjai turi sukurti juos iš naujo – išgydyti, sutaisyti, atnaujinti vidines jų programas ir paruošti gyvenimui. Tai tampa gyvenimo tikslu. Reikia labai didelės jėgos bei išminties, kad toje įtampoje nepamirštų savęs“, – ši Vilmos Ad Nubes knygos „Berniukas smėlyje“ knygos citata sukelia jausmus lyg ji būtų parašyta man ar mano artimiems bičiuliams, taip pat globojantiems biologinių tėvų trumpai ar visam laikui netekusius vaikus.

Vilma Ad Nubes Širvintų rajone labiau žinoma kaip jau neveikiančio „Krašto naujienų“ portalo vyriausioji redaktorė bei žurnalistė. Ištekėjusi į Ukmergės rajoną tapo Vilma Šidlauskiene. Susitikimuose su specialistais ar pristatydama savo knygas, ji teigia, kad, globodamas vaiką, žmogus globoja ateitį. Šiuo metu Šidlauskų šeimoje auga septyni vaikai – keturi biologiniai ir trys globojami.

Su knygų „Berniukas smėlyje“ ir „Laikykis kaip nors!“ (apie vaikų globėjų jausmus ir ne tik) autore Vilma praėjusio trečiadienio popietę susitiko Širvintų rajono vaikų globėjų draugijos nariai. Vilma pasakojo, kad parašyti knygą buvo jos gyvenimo svajonė ir ši, ir kitos svajonės ėmė pildytis tik tada, kai ji savo šeimoje pradėjo globoti vaikus sužeistomis sielomis. „Kai į šeimą atėjo vaikai, turintys hiperaktyvumą ir autizmą, kilo daug klausimų ir abejonių, kaip ir ką daryti. Sulaukiau daug pasipriešinimo iš visuomenės, iš ugdymo įstaigų, išgyvenau daug nerimo bei baimės“, – apie naujus patyrimus savo gyvenime pasakojo Vilma. Norėdama kuo daugiau sužinoti apie tokio pobūdžio sutrikimus, Vilma skaitė prieinamą įvairią literatūrą bei klausėsi paskaitų. Pasak jos, daug lengviau suprasti, kodėl vaikas elgiasi vienaip ar kitaip, kai daugiau žinai apie tokius sutrikimus.

Paklausta, kodėl knyga pavadinta „Berniukas smėlyje“, Vilma atsakė, kad šią knygą įkvėpė parašyti globojamo vaiko gyvenimas jos šeimoje. Įkvėpimą kurti paskatinęs berniukas labai mėgsta smėlį, žaisdamas su juo, gulėdamas jame, berniukas susilieja su smėliu. Matyt, todėl knygos hiperaktyvumo sutrikimą turintis herojus Surajis ne kartą sutapatinamas su smėlio sūkuriu ar smėlio audra.

Prieš pradedant skaityti, atrodė, kad globojanti vaikus moteris knygoje dalinsis jausmais bei išgyvenimais. Tačiau jau iš pirmų puslapių imi suprasti, kad knyga ne vien apie tai. Joje netrūksta nei kelionės į Pakistaną metu matytų vaizdų apibūdinimų, nei aistros, nei nežinios, nei moteriškos pagundos bei neištikimybės sukeltų išgyvenimų, bei kaltės jausmo. Iki paskutinių puslapių lydi jausmas lyg autorė visa tai išgyveno pati. Šiuos jausmus sustiprina ir tai, kad knygoje panaudoti autentiški Vilmos dienoraščio fragmentai. Kaip yra iš tiesų, sužinoti galite perskaitę knygą „Berniukas smėlyje“ iki pabaigos. Asmeniškai man ji labai patiko.

Mane su Vilma sieja itin įdomus fenomenas. Mes tarsi filme apsikeitėme gyvenimais. Daugiau nei prieš dešimtmetį, būdama rajoninio laikraščio redaktore bei žurnaliste, ji mus su vyru kalbino kaip daugiavaikės šeimos tėvus bei globėjus ir štai po dešimties metų, lyg peržengę veidrodžio karalystę, apsikeitėme gyvenimais ir Vilmą, kaip daugiavaikę mamą bei globėją, aš kalbinu kaip žurnalistė. Paklausta, ar ji tuomet, kai mane kalbino, suprato, ką išgyvena globėjai, Vilma atsakė, kad supratimas atėjo tik tuomet, kai pati tapo vaikų globėja. Ji teigia, kad viską geriau suprantame, kai patys tą patį išgyvename.

Susitikimo metu Vilma daug pasakojo apie savo jaunėlius dvynius. Apie jų prisirišimą vienas prie kito, apie susitapatinimą į vieną visumą. Globėjai išgirdo tiek daug įdomių nutikimų, kad pasiūlė Vilmai apie dvynių fenomeną parašyti knygą. Gali būti, kad netrukus turėsime progą skaityti trečią daugiavaikės mamos, vaikų globėjos ir tiesiog moters knygą.

Andželika BAGOČIŪNIENĖ