Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS Fotobanko nuotr.
Karolina KonopackienėŠaltinis: ELTA
„Kiek tai yra pakeliama, sprendžia politikai. Ir politikai sprendžia, ar tai turi būti visuotinis šaukimas, dalinis šaukimas ar bet koks kitoks. Aš manau, kad bet koks politikų sprendimas bus kariuomenės įgyvendintas“, – penktadienį žurnalistams sakė kariuomenės vadas.
Anot V. Rupšio, šis žingsnis krašto gynybai būtų labai svarbus, nes leistų padidinti rezervo skaičių, tačiau jo įgyvendinimui vien kalbų nepakanka. Visuotiniam šaukimui prireiktų resursų ir laiko pasirengti, pažymi jis.
„Aš matau prasmę didint rezervo skaičių, parengti daugiau aktyviojo rezervo personalo, nes dabartiniai karai rodo, kad mes turime turėti ir rezervą, skirtą užpildyti karo meto struktūrą. Bet tą struktūrą reikia taip pat aprūpinti ginkluote, technika, amunicija ir ekipuote. Tai tas turi būti subalansuota“, – teigė V. Rupšys.
ELTA primena, kad pastaruoju metu diskusijas apie šalies nacionalinį saugumą įžiebė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pareiškimai ir raginimai kaip įmanoma greičiau persvarstyti šalies gynybos koncepciją. Išskirtiniame interviu Eltai politikas teigė, kad Lietuvoje vengiama kalbėti apie šaliai iškilusias egzistencines grėsmes. Be to, šalies diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Lietuva neturėtų kliautis vien tik NATO 5-ojo straipsnio teikiamomis saugumo garantijomis.
Vėliau ministras išplatino 10 punktų planą, kaip būtų galima stiprinti Lietuvos saugumą – konservatorius priminė visuotinio šaukimo idėją, ragino skirti daugiau dėmesio investicijoms į gynybos pramonę, svarstyti apie specialų mokestį krašto apsaugos reikmėms.