V. Putinas žada karinę paramą A. Lukašenkai

Pasaulis

Vladimiras Putinas @ Youtube

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt

143661

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pažadėjo karinę pagalbą sunkumus išgyvenančiam Baltarusijos vadovui Aliaksandrui Lukašenkai, bet ragino taikiai išspręsti neramumus ir demonstracijas, kurias išprovokavo ginčijami rinkimai.

Europos Sąjungos ambasadoriai Minske ketvirtadienį pasmerkė susidorojimą su opozicija po rugpjūčio 9-osios rinkimų, kuriuos pasiskelbė laimėjęs 65-erių A. Lukašenka, esą surinkęs 80 proc. balsų.

Baltarusijos autoritarinio lyderio santykiai su V. Putinu dar labiau pablogėjo prieš rugpjūčio 9 dienos balsavimą, nes Minskas atsisakė glaudesnės integracijos su Rusija ir netgi teigė, kad Maskva atsiuntė per sieną samdinių organizuoti riaušes.

Vis dėlto V. Putinas ketvirtadienį pažadėjo karinę paramą Baltarusijai ir pareiškė, kad Rusija sudarė teisėsaugos pareigūnų rezervinę grupę, kuri būtų dislokuota, jei padėtis po rinkimų pablogėtų.

„Ji nebus naudojama, nebent situacija pradės tapti nebekontroliuojama“, nebent „ekstremistiniai elementai... pradėtų deginti automobilius, namus ir bankus, pradėtų užiminėti administracinius pastatus“, kalbėjo Rusijos vadovas.

Tuo pat metu V. Putinas paragino Minską ir opoziciją „surasti išėjimą iš“ krizės taikiai.

Rusijos lyderis pripažino, kad Baltarusijoje yra problemų, „antraip žmonės neitų į gatves“.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas savo ruožtu ketvirtadienį paragino Rusiją nesikišti į krizę Baltarusijoje. 

„Baltarusija yra suvereni ir nepriklausoma valstybė. Niekas, įskaitant Rusiją, neturėtų ten kištis“, – sakė J. Stoltenbergas populiariam Vokietijos dienraščiui „Bild“.

V. Putino raginimai išlaikyti ramybę pasirodė po to, kai Europos Sąjunga ir Bendrijos valstybių narių ambasadoriai Minske pasmerkė susidorojimą su vyriausybės kritikais, siekiančiais naujų rinkimų ir A. Lukašenkos atsistatydinimo.

„Nepriimtinas“ persekiojimas

Po to, kai opozicijos kandidatė į prezidentus Sviatlana Cichanouskaja pabėgo į kaimyninę Lietuvą bijodama susidorojimo, opozicija įsteigė Koordinacinę tarybą, kuri turi prižiūrėti taikų valdžios perdavimą.

A. Lukašenka įsakė pradėti baudžiamąjį tyrimą dėl opozicijos mėginimo „užgrobti valdžią“, ir keli Koordinacinės tarybos prezidiumo nariai buvo sulaikyti arba iškviesti apklausai.

Baltarusijos Koordinacinės tarybos prezidiumo narė ir S. Cichanouskajos bendražygė Maryja Kalesnikava, ketvirtadienį iškviesta į apklausą Tyrimų komitete, sakė pasinaudojusi konstitucine teise neliudyti prieš save.

Garsiausia Koordinacinės tarybos prezidiumo narė, Nobelio literatūros premijos laureatė Sviatlana Aleksijevič, trečiadienį irgi buvo iškviesta į apklausą Baltarusijos tyrimų komitete. Žurnalistams ji teigė atsisakiusi duoti parodymus ir pareiškė, kad Koordinacinės tarybos veikla yra visiškai teisėta.

Šią savaitę taip pat buvo apklaustas buvęs kultūros ministras ir diplomatas, Koordinacinės tarybos prezidiumo narys Pavelas Latuška.

Dviem Koordinacinės tarybos nariams buvo skirta po 10 parų arešto už nesankcionuotų mitingų organizavimą ir nepaklusimą pareigūnų įsakymams.

ES ambasadoriai Minske ketvirtadienį pareiškė, kad „baltarusiai prašo atviro dialogo su savo valdžios institucijomis apie savo šalies ateitį“, ir paragino pradėti „taikų ir demokratinį procesą, paremtą nepriklausoma ir laisva žiniasklaida bei stipria pilietine visuomene“.

„Europos diplomatai pabrėžė, kad Koordinacinės tarybos narių persekiojimas dėl valdžios pateiktų priežasčių yra nepriimtinas“, – sakoma ES diplomatų bendrame pareiškime.

Bendrijos šalys taip pat pažadėjo paskelbti sankcijų asmenims, kurie, jų teigimu, dalyvavo klastojant rinkimus ir smurtaujant prieš protestuotojus.

„Diplomatinis karas“

Tuo metu A. Lukašenka atmeta raginimus atsistatydinti ar surengti naujus rinkimus ir kaltina Vakarų šalis ir Rusiją dėl politinių neramumų kurstymo.

Autoritarinis lyderis ketvirtadienį pareiškė, kad Baltarusijos Europos kaimynės paskelbė „diplomatinį karą“ ir kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus.

Praėjusią savaitę vaizdo įraše, kuriame buvo parodyta, kaip jis nešasi automatą, demonstrantus A. Lukašenka vadino „žiurkėmis“, daugiau nei 100 000 žmonių išėjus į gatves reikalauti, kad jis pasitrauktų iš posto.

Baltarusių jėgos struktūros per taikius protestus, kilusius po rinkimų, sulaikė beveik 7 000 žmonių, šimtai iš jų skundėsi, kad milicija prieš juos smurtavo.

Vietos ir tarptautinės teisių grupės paragino Jungtines Tautas ištirti įtarimus dėl sistemingo saugumo tarnybų vykdomo kankinimo.

37-erių politikos naujokė S. Cichanouskaja, kandidate į prezidentus tapusi vietoj savo įkalinto sutuoktinio, po rinkimų ragino baltarusius rinktis į masines demonstracijas ir streikus.

Aktyvistų teigimu, valstybinių gamyklų darbuotojai iš pradžių masiškai streikavo, tačiau mažiau darbuotojų toliau dalyvauja streikuose, nes yra spaudžiami valdžios.

Pramonės ministras Piotras Parchomčykas ketvirtadienį tvirtino, kad streikai nebevyksta ir kad „visos surinkimo linijos buvo paleistos iš naujo“.

BNS

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt