V. Putinas viliasi, kad Europa neatlaikys įtampos, sako ES diplomatijos vadovas

Pasaulis

Youtube stop kadras.

Raimondas ČiuplysŠaltinis: BNS

243780

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viliasi, kad Europos Sąjungos vieningas atsakas į jo pradėtą invaziją Ukrainoje pakriks, kai augančios kainos smogs europiečių vartotojų piniginėms, antradienį perspėjo Briuselio užsienio politikos vadovas.

Duodamas interviu naujienų agentūrai AFP vyriausiasis įgaliotinis ES užsienio reikalams Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) sakė, kad V. Putinas įžvelgia „Europos nuovargį ir jos piliečių nenorą prisiimti pasekmių už paramą Ukrainai“.

„Turime atsilaikyti, išskaidyti kainą visai ES“, – pridūrė J. Borrellis ir perspėjo, kad pastangos išlaikyti 27 Bendrijos šalių vienybę yra uždavinys vykdomas „diena iš dienos“.

Kitą savaitę J. Borrellis susitiks su Prahoje susirinksiančiais ES užsienio reikalų ir gynybos ministrais, tikėdamasis sustiprinti iki šiol buvusį stebėtinai vieningą diplomatinį frontą prieš Rusijos agresiją.

ES narės, kurių dauguma taip pat yra NATO sąjungininkės, susitarė dėl kelių sankcijų paketų, nutaikytų į V. Putino artimiausios aplinkos narius ir ekonomikos sektorius, įskaitant itin svarbų naftos eksportą.

Tačiau dabar Bendrijoje sparčiai brangsta energija ir spartėja infliacija, o kelioms šalims, įskaitant ekonomikos galiūnę Vokietiją, gresia gili recesija.

ES rytinės šalys, besiribojančios su Rusija ir išsaugojusios niūrius prisiminimus apie sovietų dominavimą, tebereikalauja griežtesnių priemonių ir spaudžia uždrausti išduoti turistines vizas Rusijos piliečiams.

Kitos sostinės vengia imtis tolesnių priemonių, kurios taip pat pakenktų jų pačių ekonomikoms, baimindamosi, kad rinkėjų palaikymas Ukrainai gali neatlaikyti, jeigu žiemą teks riboti energijos vartojimą ir apmokėti didžiules sąskaitas už dujas.

J. Borrellio pareiga – išlaikyti vieningą frontą, kuris, kaip Briuselis nujaučia, iki šiol buvo pagrindinis koziris, nepaisant Maskvos pastangų sumenkinti ES nuogąstavimus ir suskaldyti sąjungininkus.

„Privalome neužmiršti, kad Europos Sąjunga yra valstybių, turinčių skirtingą požiūrį Rusijos atžvilgiu, asociacija“, – pabrėžė jis.

75 metų buvęs Ispanijos užsienio reikalų ministras siūlys, kad ES organizuotų Ukrainos pajėgų mokymus, panašius į remiamus Jungtinės Karalystės ir Kanados.

„Privalome pasipriešinti“

„Privalome suteikti Ukrainai paramą, kuri apima ne vien ginklų tiekimą. Susidūrę su atsisakančiais stabdyti karą, privalome sugebėti pasipriešinti“, – kalbėjo J. Borrellis.

Tačiau rasti kompromisą tarp skirtingų ES narių prioritetų nebus lengva.

„Valstybės narys yra savo užsienio politikos šeimininkės. Privalome užtikrinti, kad jų interesai pasiektų bendrą tašką. Visada veikiame kompromiso režimu“, – teigė J. Borrellis.

Europa yra didžiulė rinka ir prekybos blokas, tad ES ekonominės sankcijos gali skaudžiai smogti Bendrijos oponentams.

Tačiau sprendimai dėl sankcijų turi būti priimami bendru sutarimu. Tai reiškia, jog ir vienintelė narė, pavyzdžiui, draugiškus ryšius su Maskva palaikanti Vengrija, gali vilkinti bendrų priemonių priėmimą arba jį sužlugdyti.

Jeigu proukrainietiška koalicija, kurią galėtų sudaryti Lietuva, Latvija, Estija, Suomija ir Lenkija, norėtų įgyvendinti savo užmojus uždrausti atvykti rusų turistams, jiems būtų reikalingas atsargesnių ES narių pritarimas.

„Pirmiausia siekiame europinio sprendimo dėl to, kad jis yra tvariausias, teisiškai teisingiausias. (...) Jeigu tokio nėra randama, neatmetame galimybės ieškoti regioninio sprendimo, kuris įtrauktų Baltijos valstybes, Lenkiją ir potencialiai Suomiją“, – antradienį žurnalistams sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Tuo metu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) išsakė nuogąstavimų dėl siūlymų uždrausti išduoti vizas, o J. Borrellis irgi laikėsi atsargios pozicijos, siūlydamas draudimą taikyti tik V. Putiną remiančiam elitui.

„Esu įsitikinęs, kad uždrausti visiems rusams atvykti į Europą – visada, kad ir koks būtų motyvas – nėra geras sumanymas. Turime būti selektyvesni, bet, aišku, oligarchams – nieko“, – sakė jis.

Vakarų ginkluotė, įskaitant įsigyta už 2,5 mlrd. eurų skirtą ES finansinę paramą, leido ukrainiečiams įgyti pranašumą prieš pasenusią karinę techniką naudojančius rusus, sakė J. Borrellis.

Vis dėlto Rusijos lyderis neketina nuleisti rankų, o Europa nerimauja, kad Maskvos pajėgos gali apgarinti vieną Ukrainos atominę elektrinę ir sukelti žemyno masto branduolinę katastrofą.

„Vladimiras Putinas išlieka nepalenkiamas. Privalome tęsti spaudimą sankcijomis ir atkurti Ukrainos pajėgas, – pažymėjo J. Borrellis. – Karas suka nauja linkme. Ukrainiečiai perėjo į puolimą.“

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt