Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Vladimiras Putinas. / Scanpix
ELTA.LTŠaltinis: ELTA.LT
Kremliaus išplatintame vaizdo įraše V. Putinas sakė, kad jo kariai „rizikuodami gyvybėmis ir drąsiai gina savo tėvynę, nacionalinius interesus ir Rusijos ateitį“, bei pridūrė, kad „mūsų ginkluotųjų pajėgų stiprinimo ir plėtros strategija išlieka nepakitusi“.
Šie komentarai pateikti prieš trečiąsias Rusijos puolimo Ukrainoje – daugiausiai aukų pareikalavusio ginkluoto konflikto Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo – metines.
Į valdžią atėjęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas užmezgė ryšį su V. Putinu, sausio 12 d. jiedu pusantros valandos kalbėjosi telefonu. Saudo Arabijoje įvyko pirmosios Rusijos ir Amerikos derybos, po jų Kremlius pareiškė norintis atnaujinti dialogą su Vašingtonu „visais parametrais“.
Sekmadienį V. Putinas pareiškė norintis aprūpinti Rusijos ginkluotąsias pajėgas „naujų, modernių modelių“ ginklais ir įranga.
Pernai lapkritį Rusija paleido į Ukrainą iki tol nežinomą eksperimentinę hipergarsinę raketą „Orešnik“.
2022 m. vasario 24 d. Ukrainą užpuolusi Rusija laiko NATO plėtrą grėsme savo saugumui, ypač jei į Aljansą būtų priimta Ukraina. Prieš karą Kremlius iškėlė ultimatumą Vakarams, pareikalavęs, kad NATO „grįžų prie 1997-ųjų ribų“. Tai reikštų, kad Aljansas privalo pasitraukti iš 1999 m. narėmis tapusių Lenkijos, Čekijos, Vengrijos ir 2004 m. įstojusių Baltijos šalių, Slovakijos, Rumunijos, Bulgarijos, Slovėnijos. Be to, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, į NATO skubiai įstojo Suomija ir Švedija.